Dažniausiai tai siejama su socialiniais tinklais. Galbūt taip galima teigti dabar, kai socialinius tinklus, be kita ko, įsidrąsinę užplūdo beraščiai, marginalai ir netikrų paskyrų kūrėjai. Perfrazuojant Winstono Churchillio frazę ir pakeičiant žodį demokratija žodžiu „feisbukas“ – geriausias argumentas prieš feisbuką yra penkių minučių pokalbis su vidutiniu feisbuko vartotoju. Bet feisbukas prieš demokratiją turi vieną reikšmingą pranašumą – jame yra funkcija „blokuoti“. Kurią taip pat galima pavadinti terminu „cancel“.
Bet ar galim „atšaukimo kultūrą“ laikyti tokia modernia? Prieš akis iškyla monumentalūs pasaulio istorijos vaizdiniai – Pontijus Pilotas nusiplauna rankas, kai žydai išlaisvina žmogžudį Barabą ir kancelina Jėzų Kristų bei pasmerkia jį myriop nukryžiuojant. Per amžius Europa visais būdais kancelina žydus, kol tai baigiasi pogromais ir Holokaustu.
Anglijos bažnyčia kancelino Romos bažnyčią, o Romos katalikai Šv. Baltramiejaus nakties žudynėse atšaukė daugybės hugenotų (evangelikų reformatų) teisę gyventi. Spontaniški linčo teismai laukiniuose Vakaruose irgi perša mintį apie visuomeninį susitelkimą prieš kažką.
Kiek ko atšaukė Stalino, Hitlerio, Mao ar raudonųjų khmerų valdomos visuomenės – nesuskaičiuosi. Ir tai tęsiasi. Putinas su savo įsivaizduojamu „rusų pasauliu“ bando kancelinti civilizaciją. Liguistoje rusų pasaulio vaizduotėje vyrai prievartauja kūdikius, o tėvai džiaugiasi automobiliais už žuvusius sūnus.
