Sveiki,
Visiškai nemoku rašyti laiškų, bet gyvenimas priverčia... Išgyvenu labai ne kokį laikotarpį, tad reikia pagalbos. Esu ištekėjusi, turime 7 metų dukrelę. Bet gal apie viską nuo pradžių... Su dabartiniu vyru susipažinome, kai man buvo 17 metų. Gyvenome kartu ilgą laiką, dešimties metų draugystės proga susituokėme (nes laukiausi). Jis man pasipiršo labai romantiškai. Per tuos dešimt metų, kai draugavome-gyvenome, tikrai buvo visko: ir neištikimybės iš jo pusės, ir pykčių, ir barnių. Auginome jo sūnų iš pirmos santuokos, šia tema taip pat buvo daug konfliktinių situacijų.
Jis man sakydavo, kad jei man nepatinka toks gyvenimas, visada galiu rinktis. Pasirinkimas – būti kartu su juo. Kai gimė dukrytė, buvome laimingi. Tačiau po kelerių metų mus aplankė tamsa: mirus jo mamai, vyras labai pasikeitė. Mama jam buvo šviesulys, jo draugė. Mano vyras – labai tobulėjantis žmogus. Jis ir mane skatina tobulėti. Įkūrėme įmonę, kuriai vadovauju, tačiau ne viskas taip paprasta. Pastaruosius metus jis man sako, kad nemyli manęs ir nežino, ar mylėjo, nors kartu mes jau 17 metų. Žinau, tai – ne rodiklis.
Kažkada, pagauta emocijų, ir aš jam pasakiau, kad gyvenu su juo tik dėl dukrytės. Tąkart kilo toks jausmas, tarsi būčiau išlaisvinusi jį nuo sunkios naštos. Jam palengvėjo ir dabar sako man, kad gyvename susitarę dėl dukros. Iki šiol gyvenome intymųjį gyvenimą, bet vis tiek abu jautėmės vieniši. Dabar, kiek suprantu, jis turi meilužę. Beje, ji ištekėjusi ir sena jo pažįstama. Manau, tarp jų jau seniau kažkada buvo santykių. Nežinau, kaip toliau elgtis. Skirtis nenoriu, o gyventi dėl dukros, kaip susitarėme, irgi beprasmiška. Manau, jis yra susipainiojęs jausmuose, o aš nežinau, kaip viską atpainioti...
Sveiki. Mūsų pastebėjimai ir komentarai, iš to ką perskaitėme jūsų laiške, būtų tokie – gyventi vien dėl dukros neverta. Ir dėl judviejų, ir dėl jos pačios. Vaikai galbūt tik atrodo naivūs, tačiau jie puikiai jaučia ir žino, kas vyksta tarp tėvų, ir kokius jausmus jie vienas kitam jaučia. Taigi jūsų dukrytė priversta gyventi emociniame jūsų fone, kuriame vietoj meilės liko nuoskaudos, pykčiai, vienatvė. Vaiką tokios sąlygos paprastai traumuoja labiau nei skyrybos.
Mergaitė iš jūsų abiejų mokosi šeimyninio gyvenimo: kaip kurti santykius, ką reiškia gyventi poroje ir turėti šeimą. Pažvelkite į savo porą iš šalies, tiksliau – mergaitės akimis, ir atsakykite sau, ar toks pavyzdys įkvepia užaugus kurti savo šeimą? Kokį šeimos modelį mergaitė perims iš judviejų, kaip įsivaizduos vyro meilę moteriai? Poros daro didelę klaidą manydamos, kad vaikai bus laimingi tėvams likus kartu. Iš tikrųjų jie tik perduoda nelaimingos šeimos modelį savo atžaloms ir tolesnėms kartoms.
Kyla klausimas, kokie buvo judviejų santykiai iki krizės? Ar tikrai buvote laimingi gimus dukrai, ar dukra teisiog kuriam laikui suvienijo jus ir buvo vienintelis jus jungiantis saitas? Pažvelkite į visus santykių metus ir atsakykite pati sau, kiek iš tiesų buvote laimingi, o kiek tiesiog norėjote tikėti, kad tokie esate.
Pažvelkite į savo porą iš šalies, tiksliau – mergaitės akimis, ir atsakykite sau, ar toks pavyzdys įkvepia užaugus kurti savo šeimą? Kokį šeimos modelį mergaitė perims iš judviejų, kaip įsivaizduos vyro meilę moteriai?
Vyras, kuris vieną kartą buvo neištikimas, tikėtina, kad bus neištikimas ir dar sykį. Tai nėra taisyklė, tačiau neištikimybė dažniau yra polinkis nei vienkartinis atvejis. Gyvenate su vyru, kuriam priimtina turėti kitą moterį, ir net jei santykiai pasitaisytų, kiekviena krizė būtų potenciali vyro neištikimybė. Atsakykite sau, ar galite tai priimti ir gyventi ramybėje bei meilėje su juo? Pakeisti vyro jums nepavyks, nes jis yra toks, koks yra, ir arba priimate jį su visais pliusais ir minusais, arba nekankinate nei jo, nei savęs ir duodate galimybę abiem gyventi tokį gyvenimą, kurio norisi.
Panašu, kad jūsų vyras linkęs kalbėti be užuolankų ir užuominų. Jei jis sako, kad nejaučia jums meilės, greičiausiai jos ir nejaučia. Nebandysime atsakyti, kodėl taip galėjo nutikti. Greičiausiai visus tuos metus tiesiog matėte tą vaizdą, kurį norėjote matyti, o ne tai, kas buvo iš tiesų. Jis lygiai taip pat galėjo tiesiog gyventi patogų gyvenimą su jumis ir tikėti, kad jam to pakanka. Tai nebūtinai bus svarbus veiksnys, tačiau įdomu, kad tik vaikas paskatino vyrą jus vesti. Ar esate tikra, kad visus dešimt draugystės metų jums buvo nesvarbu, gyvenate santuokoje ar ne? Koks buvo judviejų santykių pagrindas, jei tik nėštumas paskatino sukurti šeimą ir kuriam laikui judu suartino, ar bent jau atrodė, kad suartino? Tai griežti klausimai ir nebūtinai jie yra taiklūs, tačiau tokie jie kilo perskaičius jūsų klausimą.
Pasakydama, kad gyvenate su juo tik dėl vaiko, pasakėte jam, kad jums jis nereikalingas. Jei dar buvo kas nors, kas laikė vyrą prie jūsų, dabar greičiausiai nebeliko nieko. Jei kita moteris jam yra ne tik meilužė, bet ir nors kiek artima, mylima, greičiausiai visas jo dėmesys yra sutelktas į ją, o tarp judviejų liko tik įsipareigojimas vaikui, kurį patys sau sugalvojote.
Sakote, kad nenorite nei skirtis, nei gyventi kartu tik dėl dukros. Deja, nepanašu, jog turėtumėte kitų pasirinkimų. Susipainiojęs jausmuose vyras „atpainiojamas“ skyrybomis, tačiau tai reiškia, kad jis gali pajusti tik dar didesnį palengvėjimą, išgirdęs, kad yra laisvas. Tik palikdama jį, suprasite, ar jis dar nori būti su jumis, ar ne. Deja, jei jis nebus nė trupučio suinteresuotas išsaugoti porą, jūs nieko negalėsite padaryti. Nesistenkite suvokti priežasties, ką ir kodėl jis jums jaučia ar nejaučia. Jei jis pats jums to nepasako, tik liksite spėlioti ir kurti paaiškinimus bei pateisinimus, kurie gali neturėti nieko bendra su realybe. Realybę pamatysite pasakiusi vyrui, kad norite skirtis – taip paaiškės, ar jis dar nori būti su jumis ir dėl kokios priežasties: jūsų poros ar dėl vaiko ir vedusio vyro statuso.
Labai gali būti, kad tokia padėtis jam patogi – juk realiai jis nėra įsipareigojęs nei jums, nei meilužei. Greičiausiai apskritai nėra linkęs prisiimti atsakomybę. Kyla dar vienas įtarimas, kad po pirmos jo neištikimybės ir tų kartų, kai santykiai jūsų netenkino ir nebuvote laiminga perlengvai ir per greitai sutikote būti su juo. Kai moteris per daug lengvai susitaiko su netinkamu vyro elgesio, praranda vyro pagarbą. Vyras atsipalaiduoja suprasdamas, kad, nepaisant nieko, moteris bus šalia jo ir pradeda elgtis taip, kaip nori, o ne kaip geriau porai. Vyras, kuris negerbia moters, paprastai negali jos ir mylėti. Peržvelkite savo santykius, jei matote, kad praradote vyro pagarbą taikstydamasi su jo netinkamu elgesiu (nepalikdama jo, kai santykiai pradėjo netenkinti), labai tikėtina, kad tada praradote ir jo meilę jums.
Tekstas Silvijos Mažuolienės
DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@zlg.lt. Santykių ekspertai Šarūnas ir Silvija Mažuoliai mielai atsakys.
