Liaukitės padėję žmonėms, kurie to neverti
Mano mama mokė mane niekada neapkrauti žmonių savo patarimais ir nesistengti jiems padėti, jeigu jie to neprašo. Maniau, kad ji tiesiog nejautri. Tačiau išaugusi supratau, kad mama buvo teisi, ir kad mano mama – nepaprastai geros širdies žmogus.
Mes nuolat jaučiame visuomenės spaudimą padėti kitiems. Yra sakoma, kad turėtume padėti altruistiškai, be jokių asmeninių paskatų, nieko iš to nesitikėdami. Tačiau tai neteisinga. Sutinku, kad spontaniško gerumo apraiška gali gerokai pakeisti žmogaus gyvenimą. Tačiau medalis turi ir išvirkščiąją pusę, kurią taip pat verta žinoti.
Jūs banke disponuojate kelių milijonų lėšomis, o norite mano konsultaciją gauti nemokamai, netgi nesumokėję už mano arbatą!
Nesiūlau jums pulti į kitą kraštutinumą. Tiesiog prisiminkite vieno išmintingo žmogaus žodžius: „Augdami ir bręsdami jūs sužinote, kad viena ranka reikalinga jums, kad galėtumėte sau padėti, kita – kad padėtumėte kitiems“.
Pradedantieji dažnai prašo mano patarimų. Aš žinau, kaip sudėtinga pradėti naują veiklą, tačiau galiausiai nustojau dalintis savo žiniomis nemokamai. Anksčiau žmonės kviesdavo mane kavos vien tam, kad pasinaudotų mano smegenimis. Jūs banke disponuojate kelių milijonų lėšomis, o norite mano konsultaciją gauti nemokamai, netgi nesumokėję už mano arbatą! Tai nepriimtina.
Jie nesupranta, kad man taip pat reikia maitinti savo šeimą, mokėti komunalinius mokesčius, atlikti laiku savo darbus ir pan. Jie nesupranta, kad laiką, kurį praleidau su jais gerdama arbatą, turėsiu kompensuoti dirbdama iki antros nakties. Jeigu jie mano, kad mano laikas neturi jokios vertės, aš irgi neturiu jiems laiko.
Taigi jeigu žmonėms ant jūsų nusipjauti, nepadėkite jiems. Jie neverti šios pagalbos.
Šiandien, sulaukusi tokio prašymo, aš tiesiog informuoju, kiek kainuoja valanda mano konsultacijos. Tai gerokai palengvino mano gyvenimą ir padarė mane laimingesnę. Žmonės mane vertina daug rimčiau. Jei kam nors mano patarimai ne pagal kišenę, jie gali pasiūlyti kompensuoti mano laiką kokiu nors kitu būdu.
Taigi taisyklė Nr. 1: nieko nieko nesiūlykite nemokamai. Taisyklė Nr. 2: nepamirškite pirmosios taisyklės.
Žmonės visada jus eksploatuos, jeigu jiems tai leisite. Jūs neturite laiko padėti visiems iš eilės. Padėkite tik tiems, kurie yra to verti. Ir pirmiausiai pradėkite nuo savęs.
Jeigu kažkam padėdami jaučiatės nelaimingi, tiesiog to nedarykite. Kartais reikia pabūti egoistu ir pirmenybę teikti savo interesams bei poreikiams.
Liaukitės padėję žmonėms, kurie nevertina jūsų pagalbos
Didžiausia mano silpnybė, kad man patinka padėti žmonėms. Aš padedu nepriklausomai nuo to – prašo žmogus ar ne. Tačiau jūsų gerumas bet kada gali atsisukti prieš jus pačius.
Štai vienas darbinis pavyzdys. Vienam mano klientui nesisekė verslas. Mano komanda keletą dienų analizavo įvairius duomenis, kad suprastų, kur šuo pakastas, nors tai neįėjo į mūsų pareigas ir sąskaitos už šį darbą nepateikiau. Tiesiog norėjau padėti savo klientui. Galiausiai mes atradome rimtus trūkumus jo verslo strategijoje ir modelyje. Kai pateikėme klientui savo išvadas, jis mus iškart atleido.
Pats lengviausias būdas draugą paversti priešu – duoti patarimą, kurio jis nenori girdėti.
Mes atlikome darbą, norėdami padėti, tačiau jam pasakėme tai, ko jis girdėti nenorėjo. Ir vien todėl, kad nuoširdžiai norėjome padėti, netekome kontrakto. Taigi pats lengviausias būdas draugą paversti priešu – duoti patarimą, kurio jis nenori girdėti.
Kai kam nors siūlau pagalbą, aš tikrai noriu padėti. Tačiau žmonės dažnai būna nepasiruošę šios pagalbos priimti. Ir tai normalu. Permainoms reikia laiko, be to, žmonės ne visada linkę kažką keisti.
Neverta švaistytis patarimais, jeigu žmonės jiems nepasiruošę, nes po kurio laiko savo nesėkmėmis jie gali apkaltinti jus ir jūsų patarimus. Kai aš atsisakiau šio elgesio modelio, mano gyvenime liko mažiau dramų ir daugiau laiko sau.
Nežadėkite pagalbos, jeigu negalite padėti šimtu procentų
Jokiu būdu negalima siūlyti pagalbos, kurios jūs nesugebėsite suteikti. Aš pati tai esu dariusi ne kartą ir kaskart dėl to labai gailėdavausi.
Prieš keletą metų mano tėvai išvyko mėnesiui į kelionę ir paprašė manęs prižiūrėti jų kambarines gėles, o aš apie jų priežiūrą nieko neišmanau. Todėl vienas gėles laisčiau per daug, kitas – per mažai. Po mėnesio, kai grįžo mano tėvai, visi augalai buvo žuvę. Jeigu jie būtų paprašę padėti žmogaus, kuris tai išmano, situacija būtų buvusi kita. O man nuo to laiko tėvai prie augalų neleidžia net prisiliesti.
Jeigu neturite pakankamai laiko arba įgūdžių, kad padėtumėte žmogui, greičiausiai jam tik pakenksite. Tai tas pats, jeigu aklas mokytų piešti. Siūlydami nekvalifikuotą pagalbą jūs atimate iš žmogaus galimybę rasti tinkamesnį kandidatą. Taigi jūsų gerumas tam tikrais atvejais nieko gera neatneš. Vienas iš paprasčiausių būdų sugadinti santykius su žmogumi – pasiūlyti jam pagalbą, kurios nesugebėsite suteikti.
Bet koks veiksmas gali baigtis gerai arba blogai, todėl mes turėtume rasti pusiausvyrą tarp šių dviejų kraštutinumų. Prieš priimdami sprendimą, visada gerai pasverkite visus „už“ ir „prieš“, antraip tai jums kainuos laiko, pinigų ir jums svarbų santykių (dalykinių ir asmeninių) praradimą.
Taigi atsitiktinė gerumo apraišką gali kažkam išgelbėti gyvenimą, tačiau kartais ir jį sunaikinti.
