Sekite 15min Google
Vadinamasis orgazmo atotrūkis tarp lyčių taip pat rodo, kad apie moterų seksualinį potraukį vis dar žinoma per mažai. Nauja Ilmenau technikos universiteto tyrimų apžvalga, apibendrinusi apie 50 tūkst. moterų ir 48 tūkst. vyrų duomenis, aiškiai parodė šį skirtumą: heteroseksualių lytinių santykių metu, priklausomai nuo tyrimo, orgazmą patiria apie 30–60 proc. moterų, o vyrų dalis siekia 70–100 proc. Tačiau tai nėra individualus trūkumas. Tai veikiau rodo, kad ilgą laiką per mažai kalbėta apie tai, kaip apskritai atsiranda geismas.
Geismas atsiranda tarp „gazo“ ir „stabdžio“
Norint suprasti, kaip kyla geismas, verta pažvelgti į vadinamąjį dvigubos kontrolės modelį. Jis rodo, kad seksualinis potraukis priklauso ne tik nuo jaudinančių dirgiklių, bet ir nuo to, ar kūnas yra pasirengęs juos priimti.
Paprasčiau tariant, geismas atsiranda sąveikaujant „gazo pedalui“ ir „stabdžiui“. Gazo pedalas reiškia viską, kas gali skatinti susijaudinimą: trauką, fantazijas, prisilietimą ar artumą. Stabdis reaguoja į tokius veiksnius kaip stresas, išsekimas, rūpesčiai ar spaudimas.
Dažnai sumažėjus geismui problema nėra ta, kad neveikia „gazo pedalas“. Veikiau per stipriai įsijungia vidinis stabdis, o kūnas pereina į apsaugos režimą.
Todėl stresą reikėtų vertinti kaip tikrą geismo stabdį. Miego trūkumas, nuolatinė įtampa ar emocinis spaudimas gali paveikti tai, kiek kūnas yra imlus artumui ir seksualumui. Tad esminis klausimas turėtų būti ne „kodėl nejaučiu geismo?“, o „ko reikia mano kūnui, kad jis galėtų leisti geismui atsirasti?“
Hormonai – nematomi geismo dalyviai
Už šios sąveikos slypi sudėtingi biologiniai procesai. Svarbų vaidmenį čia atlieka hormonai. Jie vieni nenulemia, ar atsiras geismas, tačiau veikia sąlygas, kuriomis kūnas patiria potraukį, susijaudinimą ir artumą.
Dopaminas svarbus motyvacijai, troškimui ir atlygio sistemai. Lėtinis stresas gali slopinti dopamino išsiskyrimą, todėl prisilietimai, artumas ar seksas gali atrodyti mažiau malonūs ir mažiau traukiantys nei įprastai.
Nors testosteronas dažniausiai vadinamas „vyrišku hormonu“, jis yra ir moterų hormonų sistemos dalis. Jis, be kita ko, veikia seksualinį susidomėjimą ir susijaudinimą. Tai, kad daugelis to nežino, susiję ir su tuo, jog moterų testosteronas dešimtmečius buvo moksliškai nuvertinamas.
Estrogenas veikia, be kita ko, kraujotaką ir audinių jautrumą. Vėlyvoje folikulinėje fazėje, prieš pat ovuliaciją, jo lygis pakyla – daugelis moterų šiuo metu jaučia daugiau energijos ir stipresnį seksualinį potraukį.
Oksitocinas dažnai vadinamas „prisirišimo hormonu“. Jis išsiskiria, be kita ko, prisilietimų ir artumo metu, padeda kurti saugumo ir ryšio jausmą.
Progesteronas po ovuliacijos pakyla antroje ciklo pusėje. Kai kurioms moterims šiuo laikotarpiu keičiasi ir seksualinio potraukio pojūtis. Kartu progesteronas atlieka svarbias funkcijas moters cikle ir hormonų pusiausvyroje.
Ar pažįstate savo geismo kreivę?
Moters ciklas gali veikti tai, kaip jaučiamės – nuo energijos ir nuotaikos iki seksualinio potraukio. Po menstruacijų prasideda folikulinė fazė: estrogeno lygis kyla, o daugelis moterų jaučia daugiau energijos ir stiprėjantį geismą.
Vėlyvoje folikulinėje fazėje, prieš pat ovuliaciją, estrogeno ir testosterono lygiai būna aukštesni. Kai kurios moterys šiuo metu pastebi stipresnį seksualinį potraukį.
Po ovuliacijos prasideda liuteininė fazė: progesterono lygis kyla, o vėlyvoje liuteininėje fazėje pasireiškiantys PMS simptomai, tokie kaip išsekimas, nuotaikų kaita ar fizinis diskomfortas, kai kurioms moterims gali paveikti geismą.
Šie svyravimai yra visiškai normalūs. Svarbu ne kasdien jausti vienodai stiprų potraukį, o geriau pažinti savo kūną ir asmeninę geismo kreivę.
Šie svyravimai yra visiškai normalūs. Svarbu ne kasdien jausti vienodai stiprų potraukį, o geriau pažinti savo kūną ir asmeninę geismo kreivę.
Mityba – nepakankamai įvertintas veiksnys
Svarbi gali būti ir bazinė organizmo aprūpinimo maistinėmis medžiagomis būklė. Subalansuota mityba, kurioje pakanka baltymų, sveikųjų riebalų ir svarbių mikroelementų, palaiko energijos apykaitą, nervų sistemą ir hormoninius procesus.
B grupės vitaminai, ypač vitaminas B6, dalyvauja susidarant tokiems neuromediatoriams kaip dopaminas. Cinkas svarbus lytinių hormonų gamybai, o magnis padeda reguliuoti stresą ir gerinti miego kokybę. Vitaminas D, selenas ir omega-3 riebalų rūgštys taip pat prisideda prie įvairių medžiagų apykaitos procesų, svarbių energijai, nervų sistemai ir hormonų funkcijoms.
Sveika mityba negali pakeisti medicininio ištyrimo, jei nusiskundimai užsitęsia, tačiau ji gali būti svarbi dalis kuriant gerovės ir hormonų pusiausvyros pagrindą.
Naujas žvilgsnis į moterų geismą
Įsivaizdavimas, kad „vyrai visada nori“, yra toks pat stereotipas kaip ir teiginys, jog „moterys yra mažiau geidulingos“. Abu šie įsitikinimai kuria nereikalingą spaudimą.
Geismas yra individualus, kintantis ir priklausomas nuo daugelio veiksnių. Galbūt todėl turėtume nustoti klausti: „Kodėl aš nejaučiu geismo?“ Vietoj to verta klausti: „Ko reikia mano kūnui, kad jis galėtų pasakyti taip?“
Nes geismas nėra jungiklis. Tai sudėtingas biologinis procesas ir kartu labai asmeniškas dalykas.