Sekite 15min Google
Kas nutinka, kai žmogui nuolat reikia susižavėjimo, jis naudojasi kitais arba rodo mažai empatijos? Kasdieniuose santykiuose tai gali susiformuoti alinantį modelį. Ginčai greičiau paaštrėja, artumo mažėja, o pasitikėjimas silpsta. Tačiau partnerystė, regis, veikia ir pačią asmenybę. Teigiamos patirtys laikui bėgant gali silpninti narcisizmą ir kitus tamsiuosius bruožus.
Friedricho Schillerio universiteto Jenoje psichologai išanalizavo 1925 porų duomenis. Informacija paimta iš Vokietijos ilgalaikio tyrimo „pairfam“. Rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Journal of Personality and Social Psychology“. Tyrimo pradžioje apklaustųjų amžiaus vidurkis siekė apie 36 metus. Trys apklausos, vykdytos kas dvejus metus, leido stebėti pokyčius maždaug ketverius metus.
Kai susižavėjimas tampa svarbesnis už artumą
Tyrime buvo nagrinėjamas narcisizmas, makiavelizmas ir psichopatija. Psichologijoje šie bruožai vadinami tamsiąja triada. Narcisizmas apima, be kita ko, savęs sureikšminimą ir stiprų pripažinimo poreikį. Makiavelizmas apibūdina manipuliatyvų elgesį ir kitų išnaudojimą. Psichopatiniai bruožai gali pasireikšti neatsakingumu, žiauresniu elgesiu ir menka empatija.
Tokios savybės savaime nereiškia psichikos sutrikimo. Skirtingu stiprumu jos būdingos daugeliui žmonių. „Kiekvienas iš mūsų turime šių asmenybės savybių skirtingu lygiu. Paprastai jos nepasiekia patologinio masto“, – aiškina Jenos psichologė Anna Braig.
Tamsieji bruožai santykių kasdienybę daro šiurkštesnę
Stipriau išreikšti tamsieji bruožai buvo susiję su mažesniu pasitenkinimu santykiais ir silpnesniu prisirišimu. Kartu tokių bruožų turintys žmonės dažniau tikėjosi atlygio ar atsako už savo elgesį. Dažniau pasireikšdavo ir žodinė agresija. Tai keitė ne tik paties žmogaus patirtį – kai kuriais atvejais blogiau santykius vertino ir partneris.
Ypač problemiškas yra nuolatinio abipusiškumo reikalavimas. Meilė, palaikymas ar kompromisai tuomet greitai virsta savotišku sandoriu. Jei žmogus ką nors duoda, jis tuoj pat tikisi grąžos. Įtemptuose santykiuose tai gali didinti nepasitikėjimą ir aštrinti konfliktus.
Ypač problemiškas yra nuolatinio abipusiškumo reikalavimas. Meilė, palaikymas ar kompromisai tuomet greitai virsta savotišku sandoriu.
Geri santykiai veikia ir asmenybę
Pokyčiai vyko ne tik viena kryptimi – nuo asmenybės prie santykių. Kai partnerystė gerėjo, kai kurie tamsieji asmenybės bruožai taip pat silpnėjo. Didesnis pasitenkinimas, patikimumas ir stipresnis ryšys buvo susiję su palankesniais šių bruožų pokyčiais.
Braig šį abipusį procesą apibūdina taip: „Asmenybė ir santykiai nesivysto nepriklausomai vieni nuo kitų. Priešingai – jie vienas kitą veikia.“ Taigi tyrimas kalba ne tik apie nekintamus charakterio bruožus. Jame asmenybė vertinama kaip tai, kas gali keistis ir dėl pasikartojančių patirčių santykiuose.
Kodėl narcisizmas santykius veikia ypač stipriai
Iš trijų tirtų bruožų narcisizmas turėjo pastoviausias sąsajas su santykių raida. Stipriau išreikštas narcisizmas dažniau siejosi su mažesniu pasitenkinimu ir silpnesniu ryšiu. Kartu narcisizmas, regis, jautriau reagavo į teigiamus pokyčius partnerystėje nei makiavelizmas ar psichopatiniai bruožai.
Tačiau tai nereiškia diagnozuoto narcisistinio asmenybės sutrikimo. Tyrime buvo vertinti skirtingo stiprumo bruožai bendroje populiacijoje. Todėl partnerystė nepakeičia psichoterapijos ir negydo klinikinio sutrikimo.
Atjauta ir patikimumas keičia įpročius
Stabilūs santykiai ilgainiui gali skatinti elgesį, kuris padeda mažinti konfliktus. Tai gali būti didesnis atsižvelgimas į kitą, patikimesni susitarimai ir mažesnis poreikis nuolat primesti savo valią. Tokios patirtys pamažu gali silpninti senus elgesio modelius.
Jenos asmenybės psichologas Franzas Neyeris tai suformulavo gana tiesiai: „Santykiuose galima augti ir taip vystytis socialiai pageidaujamesne kryptimi. Partnerystė šiuo požiūriu jau yra tam tikra terapijos forma.“ Vis dėlto turimas omenyje socialinis mokymosi procesas, o ne medicininis gydymas.
Abu partneriai formuoja pokyčius
Kadangi buvo vertinti abiejų partnerių atsakymai, mokslininkai galėjo atskirti vadinamuosius veikėjo ir partnerio efektus. Tai leido įvertinti, kaip tam tikras bruožas veikia paties žmogaus santykių suvokimą ir kaip jis paveikia kitą žmogų. Taigi pokyčiai neapsiribojo vienu partneriu.
Tamsiųjų bruožų silpnėjimas galėjo būti susijęs su didesniu partnerio pasitenkinimu. Ir priešingai – konfliktai, agresija ir silpnas ryšys galėjo dar labiau stiprinti nepalankius asmenybės bruožus. Taip teigiami arba neigiami modeliai per metus gali vienas kitą vis labiau sustiprinti.
Ketveri metai suteikia rimtų užuominų, bet ne galutinį įrodymą
Duomenys apima ilgalaikius pokyčius maždaug per ketverius metus. Vis dėlto iš jų negalima saugiai nustatyti priežasties. Kiti veiksniai taip pat galėjo vienu metu veikti ir asmenybę, ir santykius. Tai gali būti profesinis stresas, finansinės problemos, vaikai ar sveikatos sunkumai.
Savarankiški atsakymai taip pat turi ribų. Žmonės ne visada visiškai ar objektyviai įvertina savo elgesį. Vis dėlto didelė imtis ir pakartotinės apklausos suteikia tvirtų įrodymų apie abipusę santykių ir asmenybės raidą.
Trumpai
-
Narcisizmas, makiavelizmas ir psichopatiniai bruožai dažnai siejami su mažesniu pasitenkinimu santykiais, silpnesniu ryšiu ir didesne žodine agresija.
-
Teigiama partnerystė laikui bėgant gali sušvelninti šiuos tamsiuosius asmenybės bruožus, ypač narcisizmą.
-
Išvados paremtos 1925 porų duomenimis, rinktais maždaug ketverius metus, tačiau jos neįrodo tiesioginės priežasties ir nepakeičia psichoterapijos.
