Kaip skelbiama festivalio pranešime žiniasklaidai, pernai renginys tyrinėjo ribą tarp „Patogu/Nepatogu“, kvietė drąsiai išeiti iš komforto zonos ir leisti sau pasinerti į naujus potyrius.
„Tai buvo tik pradžia... Šiemet gilinamės dar toliau – į tai, ko dar niekada nedrįsome ištarti garsiai. Tai troškimai, kurie šnabždami tamsoje, slapti geismai, kurie kutena mūsų mintis ir kūną“, – apie antrąsyk lapkričio 21–22 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiantį tarptautinį erotikos festivalį „Eros 2025ׅ“ pasakoja festivalio projekto vadovė Greta Kerienė.
Šių metų festivalio žinutė – „Velniškai arti tavo troškimų“. Pasak festivalio išorinės komunikacijos vadovės Delijos Milašiūtės, praėjusiais metais festivalio lankytojai drąsiai ėjo pas ekspertus, medikus, lektorius ir konsultavosi įvairiais klausimais – nuo to, kaip vaikščioti aukštakulniais, tinkamai apsikabinti žmogų iki BDSM interjero detalių miegamajame.
Festivalis nukels į intriguojantį erotikos pasaulį
D. Milašiūtės teigimu, iki erotikos festivalio tokios tematikos renginiai, šou pasirodymai būdavo mažesni, vykdavo uždaresnio formato.
„Džiaugiamės, jog pastūmėjome tiek renginių organizatorius, tiek žiniasklaidos, komunikacijos ir reklamos atstovus būti atviresniems ir su erotikos, seksualumo, intymumo temomis išeiti į viešumą. Drąsiai sakome: mūsų festivalis nukels į intriguojantį erotikos pasaulį, kur bus sulaužytas ne vienas tabu, netrūks karščiausių pikantiškų pasirodymų, o ekspertai, seksualumo šalininkai, žinomiausi lektoriai ruošia intriguojančių edukacinių pranešimų apie BDSM seksą, vyrų orgazmą, moterų intymumo kalbą ir t. t. Pažadame, jog tai bus unikalus ir nepamirštas festivalis“, – sako D. Milašiūtė.
Įdomu ir tai, jog tarptautiniame erotikos festivalyje žmonės turi galimybę susipažinti vieni su kitais, nueiti į pasimatymus.
„Net po festivalio žmonės dalijosi žinutėmis, kaip rado antrąją pusę ar nuėjo į antrąjį pasimatymą. Šiandien, technologijų amžiuje, kuomet žmonės mieliau naudojasi pažinčių programėlėmis nei išdrįsta gyvai užkalbinti patinkantį žmogų, manome, kad tokie renginiai leidžia lietuviams išeiti iš komforto zonos, būti atviriems ir leistis į nepamirštamas pažintis“, – tvirtina D.Milašiūtė.
Renginio organizatoriai ne veltui pasirinko apie festivalį plačiojoje žiniasklaidoje paskelbti būtent Joninių išvakarėse. Mat, kaip nurodo renginio atstovai, Joninių minėjime taip pat slypi seksualumo elementų.
„Po pašėlusios nakties jaunimas eina ieškoti paparčio žiedo kaip vaisingumo ir savo meilės simbolio. Tuo aspektu taip, tai ilgiausios nakties paslaptis meilėje. Paparčio žiedas – folkloro ir pasaulėžiūros fenomenas, aptinkamas baltų, slavų, skandinavų, keltų bei kitų kultūrų mituose. Jo simbolika – bandymai patirti dieviškumą, sužinoti turtus, pasaulio galias“, – apie Rasų ir Joninių tradicijas pasakoja etnologė Daiva Šeškauskaitė-Skalsa.
Rasų šventės tradicijos neatsiejamos nuo erotikos
Įdomu, jog prieš kelis šimtus metų Rasos šventė buvo puiki galimybė jaunimui susipažinti bei rasti antrąją pusę. Tad artėjant ilgiausiai dienai ir trumpiausiai nakčiai, Joninių šventei, etnologė D.Šeškauskaitė-Skalsa mini, kad senovėje ši šventė taip pat buvo neatsiejama nuo erotikos. Tačiau kas yra Joninės ir kas yra Rasos?
„Daug kas maišo, tačiau čia yra dvi skirtingos šventės. Joninės – vardo diena, o Rasos yra aukščiausią tašką pasiekusios saulės diena, dar kitaip vadinama augalų ar žmogaus diena, kai žmonės džiaugiasi, jog saulė aukščiausiame taške ir duoda skaisčiausią šviesą, šilumą bei džiaugsmą. Rasos, Kupolių, vėliau Joninių šventė – tai gamtos ir žmonių kulminacija, siejanti meilę, erotiškumą, meilės burtus, susitelkimą“, – pasakoja D.Šeškauskaitė-Skalsa.
Rasas švenčiame birželio 22–ąją, o Jonines birželio 24–ąją. Seniau Rasos šventėje erotika buvo kaip simbolių kalba. Pavyzdžiui, vainikų pynimas, dėjimas ant galvos, leidimas į vandenį – tai yra brandžios merginos simbolis.
„Tokia mergina pasiruošusi tekėti. Ji pasiruošusi priimti vyrą. Tai nebuvo taip paprasta. Aišku, skyrėsi pagal laikotarpius. Iki krikščionybės įvedimo buvo laisviau, lengviau, paprasčiau rasti tinkamą vyrą. Seniausias žinomas būdas – brolių, seserų tuoktuvės. Vėliau rinkdavo tinkamą vyrą vadas, piršlys, tėvai ar tėvas. Po krikščionybės kunigai įvedė sakramentą. Tačiau lietuvių tradicijose iki 20 amžiaus išliko piršlio vaidmuo surasti jaunikį. Tekamo amžiaus merginų laikas buvo reglamentuotas iki vestuvių, tuoktuvių. Susiradus vyrą, atlikus žiedynų apeigas, buvo leidžiama sugulti. Gali būti, kad Rasos, Kupolių šventės metu būdavo surandamas sau tinkamas. Vedusiems Rasos, Kupolių šventės laikas buvo tinkamiausias susilaukti vaikų“, – pasakoja etnologė.
