Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Lytį pakeitusi Emilija: „Jaučiuosi kalta, jog man taip pasisekė, o kitiems – ne“

Pirmadienį viename iš Žmogaus teisių forumo renginių pristatytas naujausias Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas apie translyčių asmenų padėtį šalyje. Antroje renginio dalyje translyčiai asmenys patys kalbėjo apie šiai bendruomenei aktualius klausimus: asmens tapatybės dokumentų keitimą, sveikatos priežiūros paslaugas ir socialinę integraciją.
Nacionalinis žmogaus teisių forumas
Nacionalinis žmogaus teisių forumas / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Lietuviai daugiau neigiamai nusiteikę translyčių asmenų atžvilgiu, ypač jei klausiama apie glaudesnį santykį darbe ar kaimynystėje su jais, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa.

Bendrovės „Vilmorus“ lapkritį atliktos apklausos duomenys rodo, kad mažiau nei 10 proc. respondentų jaustųsi patogiai, jei translyčiams asmenims būtų prieinamos vienodos sąlygos su kitais dalyvauti darbinėje, politinėje, socialinėje veikloje.

Daugiau tyrimo išvadų rasite čia.

Pristačius šį tyrimą, susirinkusi auditorija buvo padalinta į tris grupeles. Kiekviena jų diskutavo su vienu iš renginio svečių: vaikų ligų gydytoja Alisa Alaseviče, LGBT* žmogaus teisių aktyvistu Danilu Pavilioniu, Lietuvos patriote, liberale, žmogaus teisių šalininke Emilija.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Danilas Pavilionis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Danilas Pavilionis

Sėkmės pavyzdys, keičiant dokumentus

Lytį pakeitusi Emilija teigė, kad jos patirtis galėtų būti pavyzdžiu, formuluojant Lietuvos teisinę bazę: „Todėl, kad man buvo labai gerai. Mano patirtis – jokio negatyvo, keičiant dokumentus, vėliau diplomą ir visa kita“, – džiaugėsi savo patirtimi diskusijos dalyvė.

Mano patirtis – jokio negatyvo, keičiant dokumentus, vėliau diplomą ir visa kita, – džiaugėsi savo patirtimi diskusijos dalyvė.

Ji teigė besijaučianti gyvu pavyzdžiu, kaip turėtų būti Lietuvoje, kai kalbame apie asmens tapatybės dokumentų keitimą.

Apibendrindama diskusiją uždarame būryje ji teigė, kad buvo aptarti ir medicininiai, socialiniai dalykai: „Bet vėlgi neturėjau, ką blogo pasakyti. Esmė tai, kad jaučiuosi net kalta, jog man taip sėkmingai pavyko, o kitiems ne. Pasidžiaugiu už save.“

Laikas bendriems tualetams ir vadintis tuo, kuo nori

Danilas Pavilionis pasakojo, kad uždaroje grupėje buvo aptartas tualetų klausimas, nors pats jis nemano, kad tai „baisiai svarbu“. Jis iškėlė mintį, kad gal laikas pradėti lankytis bendruose tualetuose, nes klausimo, kuriuos rinktis translyčiams asmenims, tiesiog nebeliktų.

„Kalbėjome ir apie socialinę integraciją. Jei žmogus yra perėjimo laikotarpyje, į jį žiūrima ne taip, kaip, tarkime, jau turėjusį hormonų terapiją ir kelias operacijas. Be to, būtų gerai nepakeitus dokumentų mokyklose vadintis tuo vardu, kuriuo nori“, – mano jis.

D.Pavilionis, prisimindamas mokyklos laikus, prisipažino, kad jeigu jam, kaip dabartiniams vaikams, kartais būtų reikėję vietoj pamokos eiti į baseiną, jis tiesiog nebūtų galėjęs ten eiti.

„O jei būčiau nėjęs, tai gaučiau dvejetus už tai“, – apie neteisybes mokykloje translyčių atžvilgiu kalbėjo jis.

Specialistai neturi žinių

Alisa Alasevičė uždaroje diskusijoje prisipažino, kad dažnai gydytojai nežinojo, kaip su ja bendrauti ir kokios pagalbos jai reikia.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Alisa Alasevičė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Alisa Alasevičė

„Bėda ta, kad psichikos sveikatos specialistai neturi žinių, kaip bendrauti su translyčiais asmenimis. Sunku surasti tuos, kurie kažkiek žinotų, kokią pagalbą suteikti“, – kalbėjo ji.

Translyčių bendruomenė paprastai pasidalija žiniomis tarpusavyje, pas kokį specialistą geriausia apsilankyti, kad šis būtų pakankamai kompetentingas suteikti reikalingą pagalbą.

Dar sudėtingesnė situacija esą yra su nepilnamečiais. „Pamenu paauglį, kai iš kalbos išėjo, kad jis pasakė galbūt esantis moterimi. Dabar nepamenu, kiek tiksliai jam buvo metų, bet apie 13–14“, – sakė ji. Anot diskusijos dalyvės, jeigu užsienio šalyse – Nyderlanduose, Ispanijoje yra nustatyti aiškūs kriterijai, kaip elgtis su tokiais vaikais, Lietuvoje to nėra.

„Paprastai nuo 16 metų galima pradėti hormonų terapiją, o jau pilnamečiams pasikeisti lytį. Hormonų terapiją pradėti galima anksčiau“, – pasako ji.

Apibendrindama diskusiją uždarame rate ji vylėsi, kad galbūt kažkada tokiems vaikams ir paaugliams bus suteikiama reikalinga pagalba ir paslaugos Lietuvoje.

Taip pat A.Alasevičė sakė, kad nemažai klausimų sulaukė ir tam tikrų sveikatos paslaugų translyčiams kompensavimo tema: „Kaip galima būtų padaryti, kad reikalingas paslaugas translyčiams kompensuotų mūsų valstybė – kad galėtume kreiptis į užsienio valstybes ir tuomet prašyti, jog Lietuva kompensuotų.“

Tai – Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusija.

Forumo organizatoriai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos neįgaliųjų forumas, Lietuvos Respublikos Seimas, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Seimo kontrolierių įstaiga, Vytauto Didžiojo universitetas, Žmogaus teisių organizacijų koalicija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius