Deja, Lietuvoje tokią galimybę turi ne kiekviena norinčioji: arba darbo pobūdis neleidžia atlikti užduočių namuose, arba darbdavys nepasitiki darbuotojais ir mano, kad juos reikia prižiūrėti norint sulaukti gerų rezultatų. Greičiausiai tokie darbdaviai nežino, kad žmonės, dirbdami namie, pasiekia geresnių rezultatų, įmonei atneša didesnį pelną nei tie, kurie kasdien kulniuoja į biurą.
Stenfordo universiteto tyrėjai atliko bandymą Šanchajaus (Kinija) kelionių agentūroje Ctrip, kurioje dirba 13 000 darbuotojų. Nustačius, kad 255 darbuotojai nori dirbti namuose, jie buvo suskirstyti į dvi grupes: dirbsiančius 4 iš 5 darbo dienų namie ir kasdien eisiančius į darbą. Tiesa, darbuotojai turėjo atitikti kelis reikalavimus, t. y. būti išdirbę bent 6 mėnesius, namuose turėti gerą interneto ryšį ir atskirą darbo kambarį. Namie dirbantiems žmonėms vadovavo tie patys asmenys. Darbuotojai turėjo atlikti panašias užduotis kaip biure likę kolegos, kad tyrėjai lengviau galėtų palyginti darbo produktyvumą.
Eksperimentas truko devynis mėnesius. Po jų paaiškėjo, kad namie dirbusių žmonių produktyvumas padidėjo 12 procentų. Tyrėjų manymu, tam įtakos turėjo namuose vyraujanti tyla ir maloni, įtampos nekelianti aplinka. Be to, tiriamieji teigė, kad, dirbdami namie, kur kas mažiau pavargdavo nei kasdien atlikdami užduotis biure, dirbdami jie jautė didesnį pasitenkinimą.
Pasibaigus universiteto tyrimui, Ctrip visiems kvalifikuotiems darbuotojams pasiūlė galimybę dirbti namuose. Tyrėjai dar kelis mėnesius domėjosi bendrovės rezultatais ir pastebėjo, kad dirbti juose dažniausiai norėjo produktyvesni darbuotojai, o mažiau veiklūs ir iniciatyvūs žmonės mieliau rinkdavosi biurą.
