Karštas vasaros pasiūlymas! Prenumerata visai vasarai tik - 1,49 Eur.
Išbandyti

Vengiate ir bijote konfliktų? Ekspertas paaiškino, kada jie gali būti naudingi

Mes kasdien susiduriame su konfliktais. Kol vieni stengiasi nuo jų pabėgti, kiti aršiai kovoja už savo teisybę. Kaip teigia verslo konsultacijų ir mokymų įmonės „Grand Partners“ ugdymo partneris, lektorius Gediminas Anužis, tai normalu, nes konfliktinės situacijos suaktyvina mūsų gynybinę smegenų dalį ir priverčia kovoti, pabėgti arba sustingti.
Konfliktas /  Lektorius Gediminas Anužis
Konfliktas / Lektorius Gediminas Anužis / Asmeninio arch. nuotr.

„Konfliktai yra visur aplink mus. Užuot bergždžiai bandę jų išvengti, turime konfliktus suprasti ir pažvelgti iš kitos perspektyvos“, – tikina ekspertas. Jis pataria, kaip atskirti naudingus ir nenaudingus konfliktus bei kaip mokytis tinkamai juos valdyti.

Konfliktas – ne vien neigiama emocija

G.Anužis dalinasi, jog vedant įmonėms mokymus apie konfliktų valdymą, ne kartą teko pastebėti, jog konfliktinėmis laikomos tik tos situacijos, kuriose kyla emocijos, tačiau, anot eksperto, tai nėra teisingas požiūris.

Užuot bergždžiai bandę jų išvengti, turime konfliktus suprasti ir pažvelgti iš kitos perspektyvos.

„Mes patiriame nesibaigiantį konfliktą su savimi arba su išore. Dar 2017 metais autorius M.Afzalur Rahim konflikto terminą priskyrė daugeliui gyvenimo sričių, kuriose susiduria prieštaringi motyvai, impulsai, nuomonės.

Vidinis konfliktas vadinamas intrapsichologiniu ir jis kyla bet kada, kai žmogus turi bent dvi pasirinkimo alternatyvas. Tuomet prasideda tarsi derybos su savimi. Išorinis – interpsichologinis – konfliktas siejamas su kitu žmogumi“, – pristato G.Anužis.

Jis tęsia, jog 2020 m. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Personalo ir plėtros instituto (CIPD) skelbtas darbo vietų tyrimas, kurio metu buvo apklausta 2211 įvairių organizacijų darbuotojų ir vadovų, parodė, jog net 85 proc. apklaustųjų mano nuolat esantys konflikte, o daugiau nei du trečdaliai nurodė susiduriantys su tarpasmeniniais konfliktais.

„Konfliktų priežastys gali būti įvairios. Pavyzdžiui, 49 proc. apklaustųjų nurodė skirtingus asmenybių tipus. Antra ir trečia dažniausiai minimos konfliktų priežastys, kaip nurodyta tyrime, yra stresas ir didelis darbo krūvis. Šie veiksniai yra labai dažni bet kurioje išsivysčiusioje ekonomikoje, o tai reiškia, kad konfliktai yra neišvengiami ir juos reikia valdyti, o ne vengti“, – priežastis vardija ekspertas.

123RF.com nuotr./Kolegos ginčijasi
123RF.com nuotr./Kolegos ginčijasi

Jis priduria, jog 76 proc. visų darbuotojų, dalyvavusių tyrime, pranešė apie konfliktus, kurie davė teigiamų rezultatų, tokių kaip geresnis požiūris į problemas, gilesnės įžvalgos apie kolegas ir naujovės. Anot eksperto, jei tose situacijose būtų išvengta konflikto, tie teigiami rezultatai nebūtų pasireiškę.

Kaip suprasti, ar konfliktas naudingas?

G.Anužio teigimu, konfliktai gali turėti teigiamų pasekmių, tačiau svarbu mokėti atskirti, ar jie yra naudingi. Naudingi ir nenaudingi konfliktai mūsų neaplenkia tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir darbe. Tad kaip žinoti, kada konfliktas yra galimybė, o kada trukdis?

Kad suprastumėte, ar konfliktas naudingas, jį stebėdami turėtumėte užduoti sau tris klausimus: ar šis konfliktas padeda suprasti ir pažinti skirtingas nuomones, kad galiausiai galėtume priimti geresnius sprendimus; ar šis konfliktas padeda mums judėti į priekį, siekiant savo tikslų; ar šis konfliktas padeda užmegzti produktyvius santykius su aplinkiniais, kurie iš tikrųjų didina pasitikėjimą.

Konfliktai gali turėti teigiamų pasekmių, tačiau svarbu mokėti atskirti, ar jie yra naudingi.

Anot G.Anužio, šie klausimai gali padėti vertinant konfliktų naudingumą tiek šeimoje ar draugų rate, tiek ir darbe, kuomet siekiate suburti komandą efektyvesniam darbui.

„Kalbant apie komandas darbe, jei atsakymai į šiuos klausimus yra teigiami, vadinasi, konfliktas yra naudingas, nes jis veda komandą į priekį, – tvirtina ekspertas ir priduria, jog tuomet galime pastebėti, kad komandos nariai atvirai dalijasi nuomone, gerbia ir priima skirtingus požiūrius, diskutuoja apie idėjas ir galimybes, o ne priima asmeninius sprendimus nesitardami su kitais, bendrauja su pagarba vienas kitam, kuri kuria pasitikėjimą. – Taip atsiranda gilesnės įžvalgos, geriau pažįstami kolegos, o problemas spręsti lengviau.“

Ugdymo ekspertas apibendrina, kad naudingo konflikto metu gali kilti nesutarimų, komandos nariai gali turėti skirtingus požiūrius, tačiau nekyla neigiama emocija ir tai padeda judėti į priekį, siekiant organizacijos tikslų.

Konfliktas nenaudingas yra tuomet, kai jam vykstant yra stabdomas organizacijos darbas ir veiklos:

„Jei komandos nariai nesijaučia patogiai dalindamiesi savo nuomone, atsisako priešingų požiūrių, priima asmeninius sprendimus arba kaltina kitus komandos narius, turi asmeninių tikslų ir jiems teikia pirmenybę prieš komandos ar ne visada pagarbiai bendrauja – tai kenkia organizacijos mikroklimatui ir veiklai iš vidaus.“

Svarbu būti teisiam ar rasti sutarimą?

Kaip teigia G.Anužis, įprastai žmonės suvokia, kad gyvenant šiuolaikiniu ritmu, pokyčiai, konfliktai yra normalu, tačiau kitas klausimas, kaip mes mokame į juos reaguoti:

„Atsidūrus konfliktinėje situacijoje, verta savęs paklausti – man svarbiau būti teisiam ar rasti sutarimą? Eisime į kompromisą, kuomet abu kažką paaukojame, ar į bendradarbiavimą, kai abu laimime?“

Anot eksperto, siekiant, jog konfliktai būtų naudingi, reikia išmokti stebėti savo jausmus ir sąmoningai juos kontroliuoti.

Pirmiausia, susidūrus su konfliktine situacija, G.Anužis siūlo užduoti sau klausimą, ar ta būsena, kurioje esu, padeda suprasti ir pažinti, kas su manimi vyksta. Anot jo, mes ne visuomet sąmoningai suvokiame kito žmogaus poziciją, tačiau svarbu jį gerbti kaip asmenį. Tuomet, net ir nepritardami, galime išgirsti.

Antra, svarbu įvertinti, ar prasidėjęs konfliktas padeda judėti į priekį ir pasiekti tikslą – nuo šio atsakymo priklausys tolimesni sprendimai. Trečia, ekspertas siūlo savęs paklausti, ar po šio konflikto dar galėsime išlaikyti produktyvų santykį.

„Dažnu atveju konfliktai kyla dėl nepatenkintų poreikių ir gali tiek darbe, tiek buityje išsiveržti tarsi užkaitęs virdulys. Jei tenka diskutuoti su jau „užvirusiu“ žmogumi, visuomet siūlau nepraleisti progos patylėti, kol vanduo nebus pakankamai vėsus į jį įkišti ranką“, – lygina G.Anužis.

Jis priduria, kad kito emocijų valdyti mes negalime, tačiau tikrai galime stengtis kontroliuoti save per jutimo organus: „Per juos mes gauname signalus apie konfliktą, jais naudodamiesi galime save ir nuraminti – pažiūrėti į veidrodį, atsigerti vandens, įlįsti į kontrastinį dušą. Tuomet tarsi įsijungia aušinimas.“

„Grand Partners“ ugdymo partneris pastebi, jog instinktyvi žmogaus reakcija yra pulti, bėgti arba sustingti, tačiau mes galime ją sąmoningai valdyti: „To mokytis padeda įvairios sąmoningumo, kvėpavimo praktikos. Kai jaučiame stresą, priimti tinkamus sprendimus yra sudėtinga. Kad gebėtume nusiraminti, reikalingos nuolatinės treniruotės.“

Valdyti konfliktus reikia treniruotis

Treniruotis sąmoningai valdyti konfliktus ekspertas rekomenduoja tuomet, kai esate ramus. Jis juokauja, kad atsidūrus ligonių priėmimo skyriuje nebe laikas gerti vitaminus – taip ir su konfliktų valdymu. G. Anužis siūlo išbandyti šešių žingsnių pratimą.

Treniruotis sąmoningai valdyti konfliktus ekspertas rekomenduoja tuomet, kai esate ramus.

„Pirmiausia, apibūdinkite situaciją, kurią neseniai patyrėte, arba pasirinkite konfliktinę situaciją, kurią patiriate dažnai. Kas yra konflikte dalyvaujantys žmonės? Dėl ko šis nesutarimas įvyksta? Tuomet, antra, pasistenkite atsakyti, kaip tas konfliktas skatina jus jaustis? Kokios emocijos aplanko – pyktis, nerimas, susijaudinimas, baimė?“, – vardina G.Anužis.

Trečias klausimas – kokia jūsų reakcija? Eksperto teigimu, mūsų reakcija į konfliktą visuomet yra labai asmeniška. Daugelis įprastai reaguoja į konfliktą jį „užšaldant“ – renkasi nutylėti, kaip jaučiasi ar ką galvoja. Kai kurie žmonės atsisako kovoti, o kiti visiškai vengia konfliktinių situacijų – lieka tylioje agresijoje, kuri yra pavojingiausia.

„Apsvarstykite, kokie jūsų įsitikinimai apie konfliktą sukelia tokias emocijas ir reakcijas? Kiekvienas iš mūsų turi tam tikrų įsitikinimų, kurie dažnai mums nežinomi, kol iš tikrųjų nepažiūrime giliau, kad juos išnagrinėtume.

Supraskite savo nesąmoningus arba paslėptus įsitikinimus ir sužinosite, kaip išsivaduoti iš ribojančių įsitikinimų, taigi, ir savo numatytųjų reakcijų į konfliktą“, – pastebi ekspertas ir priduria, kad tuomet galėsite formuoti naujus įsitikinimus, kurie padės efektyviai valdyti konfliktą.

Jei manote, kad vienas sprendimo nerasite, verta su kažkuo pasitarti.

Įvertinus asmeninį lygį, verta į situaciją pažvelgti plačiau: „Kokią įtaką jūsų numatytoji reakcija turi komandai ir jos tikslams? Deja, daugelis iš mūsų neatsitraukia ir nepastebi, kokios iš tikrųjų efektyvios yra numatytosios reakcijos. Galite netgi užsirašyti savo reakcijos į konfliktą poveikį kitiems.“

Paskutinis žingsnis – sprendimas, kaip dar efektyviau reaguoti į konfliktą. „Jei manote, kad vienas sprendimo nerasite, verta su kažkuo pasitarti. Svarbu, kad pasitarimą lydėtų sąžiningumas, pirmiausia, sau – einu patarimo ar pritarimo? Dažniausiai žmonės eina pritarimo ir, jo negavę, vėl atsiduria konflikte“, – pastebi ekspertas.

G.Anužis apibendrina, jog visi šie atsakymai gali praplėsti konflikto pažinimą ir supratimą, formuoti naujus įsitikinimus, kurie neribotų, o atvertų naujas galimybes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Geriausia investicija – rūpinimasis savo sveikata
Reklama
Leiskite sau pasijusti geriau
Reklama
„Huawei Watch Fit 3“ – laikrodis, skatinantis pozityvius sveikatos įpročius
Reklama
Pekla ar gyvybės pradžia? Atskleidė, kaip kiekvienas grožio entuziastas gali prisidėti prie pelkių išsaugojimo
Užsisakykite
15min naujienlaiškius