Sekite 15min Google
Seksas dažnai vadinamas vienu maloniausių būdų pasirūpinti savo sveikata. Teigiama, kad jis mažina stresą, gerina širdies veiklą, stiprina imunitetą ir net ilgina gyvenimą.
Skamba beveik pernelyg gerai, kad būtų tiesa. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad seksualinis aktyvumas iš tiesų gali būti naudingas organizmui, nors kai kurie jam priskiriami privalumai gerokai perdėti.
Svarbu suprasti, kad seksas nėra vien fizinis krūvis. Tai sudėtingas procesas, kuriame vienu metu dalyvauja širdies ir kraujagyslių, nervų, raumenų bei hormonų sistemos.
Lytinių santykių metu padažnėja širdies plakimas, suaktyvėja kraujotaka, dirba raumenys, o smegenyse vyksta daugybė cheminių pokyčių.
Seksas gali atstoti lengvą treniruotę?
Vienas lengviausiai išmatuojamų sekso poveikių – fizinis krūvis ir energijos sąnaudos. Siekdami išsiaiškinti, kiek kalorijų sudeginama lytinių santykių metu, mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 21 jauna pora.
Tyrimo dalyviai dėvėjo fizinio aktyvumo matavimo prietaisus, leidusius įvertinti energijos sąnaudas. Paaiškėjo, kad vienas lytinis susitikimas vidutiniškai truko beveik 25 minutes.
Per šį laiką vyrai sudegino vidutiniškai apie 101 kilokaloriją, o moterys – apie 69 kilokalorijas. Pagal fizinio krūvio intensyvumą tai prilygo vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.
Vis dėlto mokslininkai įspėja, kad nereikėtų atsisakyti įprastų treniruočių ir sporto salę iškeisti į miegamąjį.
Tyrimas buvo nedidelis, jame dalyvavo jauni ir sveiki žmonės, o fizinis krūvis lytinių santykių metu gali labai skirtis. Tačiau neabejojama, kad seksas yra tam tikra fizinio aktyvumo forma.
Jo metu laikinai pakyla širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas, suaktyvėja kraujotaka ir dirba įvairios raumenų grupės.
Kas sekso metu vyksta smegenyse?
Dar sudėtingesni procesai vyksta smegenyse. Seksualinis susijaudinimas ir orgazmas aktyvina įvairius nervinius tinklus bei keičia neuromediatorių ir hormonų veiklą. Vienas svarbiausių šių procesų dalyvių – dopaminas.
Šis neuromediatorius susijęs su motyvacija, seksualiniu potraukiu ir malonumo bei atlygio pojūčiu. Svarbų vaidmenį atlieka ir oksitocinas, kuris išsiskiria fizinio artumo metu bei orgazmo laikotarpiu. Jis dalyvauja socialinio ryšio ir seksualinio elgesio procesuose.
Taip pat reikšmingi endorfinai, o po orgazmo – hormonas prolaktinas. Todėl visą sekso poveikį būtų netikslu aiškinti vien vadinamuoju meilės ar prisiglaudimo hormonu oksitocinu.
Orgazmas sukelia sudėtingą neurocheminių reakcijų grandinę, kuri gali padėti paaiškinti ir po lytinių santykių dažnai juntamą ramybę.
Kodėl po sekso norisi miego?
Daugelis yra pastebėję, kad po lytinių santykių, ypač po orgazmo, apima atsipalaidavimas ir mieguistumas.
Šis reiškinys turi biologinį paaiškinimą. Po orgazmo seksualinis susijaudinimas sumažėja, padidėja prolaktino kiekis, keičiasi oksitocino ir kitų neurocheminių sistemų veikla.
Organizmas iš aktyvios būsenos pereina į atsipalaidavimo ir atsigavimo etapą. Todėl tai, kad kai kurie vyrai po sekso gana greitai užmiega, yra biologiškai paaiškinama.
Vis dėlto tokia reakcija nėra būdinga tik vyrams – po intymumo atsipalaidavimą ir mieguistumą gali patirti įvairūs žmonės.
Ar seksas iš tiesų mažina stresą?
Mokslininkai turi biologinių argumentų, leidžiančių manyti, kad malonus seksualinis aktyvumas gali padėti sumažinti stresą. Intymumo metu susijungia prisilietimai, dėmesys, malonumo pojūtis ir dažnai emocinis artumas. Šie veiksniai veikia organizmo streso ir emocijų reguliavimo sistemas.
Tyrimai rodo, kad pasitenkinimą teikiantis seksualinis gyvenimas gali būti susijęs su mažesniu subjektyviai patiriamu stresu ir geresne savijauta. Taip pat nustatoma teigiamų sąsajų tarp seksualinio pasitenkinimo, fizinės ir psichologinės sveikatos.
Tyrimai rodo, kad pasitenkinimą teikiantis seksualinis gyvenimas gali būti susijęs su mažesniu subjektyviai patiriamu stresu ir geresne savijauta.
Tačiau tai nereiškia, kad seksas veikia kaip vaistas, automatiškai sumažinantis streso hormono kortizolio kiekį.
Kortizolis išsiskiria organizmui reaguojant į stresines situacijas, o jo veikla yra gerokai sudėtingesnė.
Be to, seksualinė patirtis ne visada teikia naudą.
Nepageidaujami, skausmingi ar konfliktų lydimi lytiniai santykiai gali sukelti priešingą poveikį – padidinti stresą ir pabloginti savijautą.
Todėl svarbiausia ne sekso dažnumas, o tai, ar intymumas yra savanoriškas, malonus ir teikiantis pasitenkinimą.
Ar dažnesnis seksas stiprina imunitetą?
Dar vienas dažnai kartojamas teiginys – reguliarus seksas stiprina imuninę sistemą ir padeda rečiau sirgti.
Tačiau mokslininkai ragina šį teiginį vertinti atsargiai. Nervų, hormonų ir imuninė sistemos nuolat sąveikauja tarpusavyje, todėl seksualinis aktyvumas gali būti susijęs su tam tikrais imuninės sistemos rodiklių pokyčiais.
Kai kuriuose tyrimuose tokių sąsajų iš tiesų nustatyta. Vis dėlto iš jų negalima patikimai daryti išvados, kad, pavyzdžiui, du kartus per savaitę besimylintys žmonės rečiau serga infekcinėmis ligomis.
Imuninė sistema nėra raumuo, kurį būtų galima tiesiog treniruoti lytiniais santykiais. Be to, artimas fizinis kontaktas turi ir kitą pusę.
Jo metu žmonės keičiasi mikroorganizmais, o nesaugūs lytiniai santykiai gali padidinti lytiškai plintančių infekcijų riziką.
Net bučiniai sukelia daugybę reakcijų
Įdomu tai, kad įvairūs biologiniai procesai prasideda dar iki lytinių santykių. Bučiuojantis susiliečia oda ir gleivinės, kuriose gausu nervinių galūnių.
Smegenys vienu metu apdoroja kvapo, skonio, prisilietimo ir temperatūros signalus. Bučinio metu taip pat apsikeičiama seilėmis, o kartu ir mikroorganizmais.
Be to, bučiniai aktyvina smegenų sistemas, susijusias su malonumu, emocijomis ir tarpusavio ryšio formavimusi. Taigi net paprastas bučinys organizmui yra gerokai sudėtingesnis procesas, nei gali pasirodyti.
Erekcija gali atskleisti širdies ir kraujagyslių problemas
Seksualinė funkcija glaudžiai susijusi su kraujagyslių sveikata.
Erekcija iš esmės yra kraujotakos sistemos veiklos rezultatas.
Seksualinio susijaudinimo metu, dalyvaujant parasimpatinei nervų sistemai ir kraujagyslių vidiniam sluoksniui – endoteliui, svarbų vaidmenį atlieka azoto monoksidas.
Ši medžiaga suaktyvina procesus, dėl kurių atsipalaiduoja kraujagyslių lygieji raumenys ir padidėja kraujo pritekėjimas į varpos akytkūnius.
Būtent todėl erekcijos sutrikimai kartais gali būti susiję ne vien su seksualine sveikata. Naujai atsiradusi erekcijos disfunkcija kai kuriais atvejais gali būti ankstyvas širdies ir kraujagyslių ligų įspėjamasis ženklas.
Ne veltui urologai kartais vaizdingai sako, kad erekcija yra savotiškas širdies sveikatos indikatorius. Todėl nuolatinių erekcijos sutrikimų nereikėtų ignoruoti.
Ar dažnesnis seksas gali pailginti gyvenimą?
Vienas labiausiai intriguojančių klausimų – ar seksualinis aktyvumas gali turėti įtakos gyvenimo trukmei?
Didžiojoje Britanijoje atliktame kohortiniame tyrime dešimt metų buvo stebimi 918 vidutinio amžiaus vyrų. Tyrėjai nustatė, kad vyrų, kurie dažniau patirdavo orgazmą, mirtingumas buvo daugiau nei perpus mažesnis nei tų, kurie orgazmą patirdavo retai.
Iš pirmo žvilgsnio rezultatai atrodo įspūdingi. Tačiau mokslininkai pabrėžia svarbų skirtumą tarp statistinio ryšio ir priežasties. Šis tyrimas neįrodo, kad būtent orgazmai pailgina gyvenimą.
Gali būti, kad geresnės sveikatos vyrai paprasčiausiai dažniau užsiima seksu. Todėl kol kas galima teigti tik tiek, kad seksualinis aktyvumas ir pasitenkinimas intymiu gyvenimu yra susiję su įvairiais palankiais sveikatos rodikliais.
Tiesioginis gyvenimą ilginantis sekso poveikis nėra įrodytas.
Kiek kartų per savaitę reikėtų mylėtis?
Vieno visiems tinkamo atsakymo nėra. Straipsnyje taip pat aptariama galima dažnesnės ejakuliacijos nauda prostatos sveikatai.
Kai kuriuose tyrimuose nagrinėjama, ar maždaug penkios ejakuliacijos per savaitę galėtų būti susijusios su mažesne prostatos vėžio rizika.
Viena iš svarstomų hipotezių – dažnesnė ejakuliacija galėtų padėti pašalinti prostatos sekretą ir jame besikaupiančias medžiagas.
Tačiau toks mechanizmas nėra galutinai įrodytas, o tyrimuose nustatytos sąsajos nereiškia, kad konkretus ejakuliacijų skaičius patikimai apsaugo nuo prostatos vėžio.
Svarbu ir tai, kad ejakuliacija gali įvykti ne tik lytinių santykių, bet ir masturbacijos metu. Kalbant apie seksualinę funkciją kartais prisimenamas angliškas posakis „Use it or lose it“, kurį galima perteikti taip: „Kas nenaudojama, tas nyksta.“
Vis dėlto jo nereikėtų suprasti kaip medicininio reikalavimo mylėtis tam tikrą skaičių kartų per savaitę.
Svarbiausia – ne dažnumas, o savijauta
Moksliniai tyrimai leidžia manyti, kad malonus ir pasitenkinimą teikiantis seksualinis gyvenimas gali būti naudingas tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.
Seksas suaktyvina kraujotaką, įtraukia įvairias raumenų grupes, veikia smegenų atlygio ir emocijų sistemas, o po orgazmo gali padėti atsipalaiduoti.
Tačiau jis nepakeičia reguliaraus fizinio aktyvumo, negarantuoja stipresnio imuniteto ir nėra įrodytas būdas pailginti gyvenimą.
Svarbiausia, kad intymūs santykiai būtų saugūs, abipusiai pageidaujami ir teiktų pasitenkinimą.
Būtent tokiomis aplinkybėmis seksualinis gyvenimas gali būti viena iš geros savijautos ir gyvenimo kokybės dalių.
