33 metų Tina prisipažįsta ilgą laiką tikėjusi, kad meilė turi būti intensyvi ir kiek chaotiška.
„Norėjau to virpulio, laukimo, nuolatinio tikrinimo, ar parašė žinutę. Ir tai gavau – ne vieną kartą“, – pasakoja ji.
Ankstesni jos santykiai buvo kupini emocijų, tačiau kartu ir nestabilumo. Vienas partneris buvo charizmatiškas, bet emociškai neprieinamas, kitas iš pradžių idealizavo, o vėliau ėmė nuvertinti. Santykiuose netrūko dramų, tačiau po kiekvienų jų Tina jausdavosi emociškai išsekusi.
Viskas pasikeitė sutikus dabartinį partnerį.
„Nebuvo jokio fejerverko. Jokio momento, kai pagalvočiau: štai jis. Tiesiog su juo buvo gera“, – sako ji.
Naujasis partneris jai rašo, paskambina, laikosi žodžio, yra šalia. Be žaidimų, manipuliacijų ar emocinių testų.
„Su juo jaučiuosi rami. Man nereikia nieko įrodinėti ar spėlioti, ką jis galvoja“, – pasakoja Tina.
Vis dėlto ją kurį laiką trikdė viena mintis – kur dingo tas jausmas, kurį ji visada laikė meile?
Gali pasirodyti nuobodu
Anot psichologų, tai nėra neįprasta. Pabrėžiama, kad vadinamieji „drugeliai pilve“ dažnai susiję ne tik su romantika, bet ir su stresu bei nežinomybe. Kai santykiuose nuolat kaitaliojasi artumas ir atstūmimas, organizmas pripranta prie emocinių dopamino šuolių. Dėl to stabilumas pradžioje gali atrodyti ne jaudinantis, o tiesiog neįprastas.
Tačiau būtent čia slypi paradoksas – tai, kas sveika ir emociškai brandu, daugeliui iš pradžių atrodo „nuobodu“.
„Nuobodus vaikinas“ šiandien reiškia ne žmogų be charakterio, o partnerį, kuris yra stabilus, emociškai prieinamas ir nenaudoja manipuliacijų. Jis paskambina, laikosi pažadų, nesukelia nesaugumo jausmo ir nesiekia galios žaidimų santykiuose.
Anot psichologų, ilgą laiką patrauklumas buvo siejamas su nepasiekiamumu ir įtampa. Populiarioji kultūra romantizavo „blogiuko“ tipažą – emociškai sunkiai nuspėjamą partnerį, kuris kelia stiprias emocijas. Tačiau vis daugiau žmonių ima suvokti, kad nuolatinė drama nėra meilės įrodymas.
Vietoje to atsiranda naujas santykių suvokimas – santykiai nebūtinai turi prasidėti staigiu emociniu sprogimu. Jie gali augti lėčiau, bet stabiliau. Šis procesas lyginamas su kopimu į kalnus. Vieni santykiai prasideda staigiu ir intensyviu pakilimu, kuris vėliau baigiasi nuosmukiu. Kiti kyla lėčiau, be dramatiškų šuolių, tačiau pasiekia stabilesnį „aukštikalnių“ etapą.
Psichologai pabrėžia, kad aistra nebūtinai gimsta iš dramos. Ji gali augti iš artumo, pasitikėjimo, bendrų patirčių ir emocinio saugumo.
Todėl „Boring Boyfriend“ šiandien tampa ne pašaipa, o savotišku naujo santykių modelio simboliu – santykių, kuriuose žmogui nereikia nuolat kovoti dėl dėmesio ar meilės, nes jis tiesiog gali jaustis saugus.
Galbūt didžiausias iššūkis šiandien yra ne rasti didelę meilę, o išmokti ją atpažinti tada, kai ji ateina tyliai.
