Iš pirmosios santuokos „automobilio“ Irma išlipo pati, o santykiai su buvusiu vyru puikūs iki šiol, iš antrojo, kaip pati įvardija, „buvo išprašyta“, o pati kelionė paliko didžiausio skausmo patirtį. Nors antrojo vyro elgesys, net smurtas, yra visiškai nepateisinami, Irma svarsto – niekas negali suėsti tavo gyvenimo, jei tu nepaduosi jo niekam ant lėkštutės.
Moteris juokauja, kad tai galbūt kaina to, kad niekada nenorėjo gyventi cepelino pilkumo gyvenimo, šypsodamasi sako: „Santuoka būna trijų modelių: „Galima kartu gyventi“, „Labai gera / gera kartu gyventi“ ir „Neįmanoma kartu gyventi“. Išgyvenau pirmą ir paskutinį. Labai norėčiau patirti ir vidurinįjį.“
