Dabar moteriai pasiūlyti „užsukti pas tave arba pas mane“ po antro ar trečio pasimatymo laikoma visai normaliu dalyku. Jei ji atsisako – palaikoma beviltiškai senamadiška. Be to, vyras nuoširdžiai nesupranta, kodėl moteris taip elgiasi. Jo nuomone, taip pasielgdama ji tiesiog riečia aukštyn nosį ar pati nežino, ko nori. Moterys į tai, aišku, atsakytų chrestomatine fraze: „Jiems reikia tik vieno...“
Psichologai į tokius prieštaravimus tarp vyrų ir moterų siūlo pažvelgti per keturių harmoningų santykių lygmenis: fizinį, emocinį, intelektinį ir dvasinį.
Vyras pradeda santykius su moterimi nuo fizinio lygmens – pirmiausia jis įvertina jos išorę. Galbūt mintyse sulygina ją su savo grožio idealu ar su žurnaluose matytomis manekenėmis... Jei moteris vyrui patraukli, jis ima jai jausti fizinę trauką. Todėl posakis, kad vyrai myli akimis, tiksliai atspindi pirmąjį santykių lygmenį. Taigi, siūlydamas intymius santykius, jis tarsi nori pasakyti: „Tu man labai patinki!“ Tik neįvertina to, kad moteris tai gali suprasti kitaip.
Jei moteris ir vyras neskubina įvykių, fizinė trauka gali peraugti į emocinį susidomėjimą. Taigi vyrui tampa įdomūs moters interesai. Palaipsniui jis ima jai jausti gilesnius jausmus. Tai antras – emocinis – lygmuo.
Trečias lygmuo – intelektinė harmonija. Vyrui pasidaro įdomus moters pasaulis. Jis atrodo kitoks, ypatingas, jam neįprastas. Tame moters pasaulyje saugiau, ten daugiau šilumos ir jaukumo. Vyras pasiruošęs pažinti tą jam pradedančią patikti sferą.
Ir ketvirtas – dvasinis lygmuo. Dvasinė harmonija turi vieną ypatybę – ji neatsiranda vos tik mostelėjus burtų lazdele. Pirmiausia reikia išpildyti pirmąsias tris sąlygas: pasistengti pajusti fizinę, emocinę ir intelektualinę harmoniją.
Moterys pradeda su vyrais santykius nuo kito lygmens – intelektinio. Dažnai jos sako: „Koks įdomus vyriškis!“ Stipriosios lyties atstovai dažniausiai vietoj žodžio „įdomi“, sako „graži“, „seksuali“. Todėl, kai vyras girdi, kad moteris kažką apibūdina kaip įdomų vyriškį, jis kažkodėl supranta, kad tas jos konkurentas yra gražus. Moteriai jis, pirmiausia, protingas, išsilavinęs, turintis humoro jausmą. Todėl merginos dažnai įsimyli mokytojus ar dėstytojus.
Jei vyras išsyk įsimyli moters išorę, tai moteris – vyro charakterio savybes, o dažniausiai – savo fantazijas apie jį, mat moteris į vyrą žvelgia pro savo vaizduotės prizmę. Jei ji suvaldo savo fantazijas ir neįsimyli iš karto, pasiekiamas kitas etapas – emocinis prieraišumas. Jam sukliudyti gali tai, kad santykių pradžioje vyras tarsi įstringa fiziniame, o moteris – intelektiniame lygmenyje. Viena vertus, moteriai nepatinka, kad vyras taip skuba suartėti fiziškai („Jis toks kaip visi!“), kita vertus, ji mano, kad jei vyrui yra patraukli, tai tikrai jį žavi ir iš emocinės, ir intelektinės pusės.
Vyrai kartais lygiai taip pat klysta manydami, kad jei moteris klausosi jo išsižiojusi, žavisi jo žiniomis, juokiasi iš jo sąmojų, klausia jo nuomonės, tai pasiruošusi griūti su juo į lovą. „Turbūt ji jau seniai nori su manimi pasimylėti. O visos tos kalbos ir diskusijos – tik priedanga“, – tokios mintys ypač kyla tuomet, kai moteris bendrauja šiltai, elgiasi labai draugiškai. Daugelis vyrų tai išaiškina labai paprastai: „Ji manęs nori!“ Moterys lygiai taip pat galvoja: „Aha, jei jis taip įnirtingai mane įkalbinėja seksui, turbūt aš jam įdomi visais požiūriais, jam priimtinas mano vidinis pasaulis ir jis ruošiasi mane vesti.“
Klysta ir tie, ir tie…Tik todėl, kad mums būdinga kitą vertinti pagal save. Tačiau mes labai skirtingi. Ir todėl, užsimezgus santykiams, pats patikimiausias dalykas yra laikas. Jei moteris ir vyras nusiteikę rimtiems santykiams, tuomet reikia stengtis. Moteriai – mažiau kurti iliuzijų apie vyrą ir harmoningai pereiti visas santykių stadijas, kurioje seksas būtų natūrali brandžių santykių dalis. Vyrui – šiek tiek suvaldyti seksualinę savo energiją ir įsileisti į gyvenimą gilesnius jausmus.
