Regina Heckert, seksualumo konsultantė ir knygų autorė teigia, kad komplimentų stoka gali paveikti gerokai stipriau, nei iš pradžių atrodo.
Tai, kas kasdienybėje atrodo smulkmena, dažnai paliečia jautrų poreikį būti pastebėtai ir vertinamai. Jei pagyrų ar gražių žodžių ilgą laiką nėra, daugelis moterų pradeda ieškoti problemos savyje.
Mintys „Ar jis mane vis dar laiko patrauklia?“ arba „Gal aš jau nebe tokia graži?“ ilgainiui gali įsitvirtinti ir tapti nuolatiniu vidiniu nepasitikėjimu.
Tačiau, pasak R. Heckert, tokios išvados dažniausiai neatitinka realybės. Komplimentai nėra objektyvus patrauklumo ar meilės matas. Dažniau jie atspindi žmogaus pasitikėjimą savimi ir gebėjimą reikšti jausmus.
Tyla nebūtinai reiškia atstūmimą
Ekspertė aiškina, kad žmonės meilę ir dėmesį išreiškia taip, kaip buvo išmokę nuo vaikystės. Vieniems komplimentai ir pagyros yra natūralūs, kitiems sunku rasti tinkamus žodžius.
Problema ta, kad partnerio tylą žmogaus smegenys dažnai interpretuoja asmeniškai. Tuomet tylėjimas tampa tarsi atstūmimo ženklu, net jei tam nėra jokio realaus pagrindo.
5 dažniausios priežastys, kodėl vyrai nesako komplimentų
Pasak R. Heckert, supratus priežastis, situaciją galima vertinti realistiškiau ir nebesieti jos automatiškai su savo išvaizda.
Pirmoji priežastis – nesaugumo jausmas.
„Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, kai kurie vyrai nesako komplimentų todėl, kad jaučiasi nesaugiai“, – teigia ekspertė.
Anot jos, jie bijo pasakyti ką nors netinkamo, pasirodyti banalūs ar būti ne taip suprasti. Ypač tie vyrai, kurie neturi daug patirties kalbėdami apie jausmus, tylą pasirenka kaip saugesnį variantą. Tai dažniausiai nėra abejingumas, o veikiau susikaustymas.
Antroji priežastis – jie to niekada neišmoko
Daugelis vyrų augo aplinkoje, kurioje jausmai retai buvo reiškiami atvirai. Pagyrimai, susižavėjimas ar emocinė kalba nebuvo įprasta kasdienybės dalis.
Tai, ko žmogus nematė vaikystėje, vėliau jam sunku taikyti savo gyvenime. Tokiems vyrams komplimentai nėra savaime suprantamas dalykas – to dažnai tenka mokytis jau suaugus.
Trečioji priežastis – rutina ilgalaikiuose santykiuose
R.Heckert pabrėžia, kad ilgainiui partnerio patrauklumas tampa tarsi savaime suprantamas. Tai, kas santykių pradžioje buvo aktyviai pastebima ir garsiai įvardijama, laikui bėgant tampa įprasta.
Tai nereiškia, kad partnerė tapo mažiau graži ar mažiau vertinama – tiesiog jos patrauklumas nebekomentuojamas taip aktyviai kaip anksčiau.
Ketvirtoji priežastis – meilė rodoma kitais būdais
Ne visi vyrai žodžius naudoja kaip pagrindinę meilės išraišką. Kai kurie savo jausmus demonstruoja veiksmais: rūpinasi, prisiima atsakomybę, padeda spręsti problemas ar yra patikimi kasdienybėje.
Jiems tai yra aiškus meilės įrodymas. Problema atsiranda tuomet, kai partnerė tokio elgesio nepriima kaip dėmesio formos, nes jai daug svarbesni tampa žodžiai.
Penktoji priežastis – nesupratimas, kokią reikšmę turi komplimentai
Ekspertės teigimu, daugelis vyrų tiesiog nesuvokia, kokį poveikį gali turėti net paprastas komplimentas ir kiek jis prisideda prie partnerės emocinės savijautos.
Tai, kas vyrui atrodo nereikšminga smulkmena, moteriai dažnai turi didelę emocinę vertę. Jei šio suvokimo nėra, trūksta ir motyvacijos keisti elgesį.
Komplimentų stoka nėra ženklas, kad esate nepatraukli
R. Heckert pabrėžia, kad bene svarbiausia suprasti viena: komplimentų trūkumas nėra patikimas ženklas, jog žmogus tapo mažiau patrauklus.
Tačiau daugelis moterų būtent taip ir pradeda galvoti, įsisukdamos į savikritikos ratą.
Kai partnerio elgesys nuolat siejamas su savimi, stiprėja nepasitikėjimas ir savikritika. Žmogus pradeda dažniau lygintis su kitais, kritiškiau vertinti savo išvaizdą ir net neutralias situacijas interpretuoti neigiamai.
Tokiu būdu formuojasi spiralė, kuri kenkia ne tik savivertei, bet ir santykiams.
Neužtikrintumas ilgainiui keičia elgesį – žmogus tampa jautresnis, užsisklendžia arba nuolat ieško patvirtinimo. Tai partneriui gali sukelti spaudimą ir dar labiau didinti emocinį atstumą.
„Naudingiau užduoti ne klausimą „Kas man negerai?“, o „Kokia dinamika slypi už šios situacijos?“ – sako ekspertė.
Tokie klausimai padeda atsisakyti savęs kaltinimo ir atveria kelią geresniam supratimui.
Ką daryti vietoje tylaus nusivylimo?
Pasak R. Heckert, jei žmogui trūksta dėmesio ir pripažinimo, nereikėtų tikėtis, kad partneris „pats susipras“.
Svarbiausia – atvira komunikacija, tačiau ne kaltinimų forma.
Vietoje frazės „Tu man niekada nesakai komplimentų“ daug veiksmingiau sakyti: „Pastebiu, kad man komplimentai yra svarbūs ir mane pradžiugintų.“
Taip žmogus aiškiai išsako savo poreikį, tačiau neverčia partnerio gintis.
Ekspertė taip pat ragina pažvelgti plačiau: kaip partneris rodo meilę kasdienybėje? Galbūt yra daug mažų dėmesio ženklų, kurie iki šiol liko nepastebėti, nes neatitiko asmeninių lūkesčių.
Dar vienas svarbus aspektas – savivertė
„Žmogus, kuris pats save vertina kaip patrauklų ir vertingą, tampa mažiau priklausomas nuo išorinio patvirtinimo“, – aiškina R. Heckert.
Tuomet komplimentai tampa maloniu priedu, o ne pagrindiniu savivertės šaltiniu.
Ekspertė priduria, kad santykiuose elgesys dažnai veikia tarsi veidrodis. Žmogus, kuris pats reiškia dėkingumą ir pagarbą partneriui, dažniau sulaukia to paties atsako.
Tai nereiškia apsimetinėjimo – veikiau sąmoningą pripažinimo ir pagarbos kultūros kūrimą santykiuose.
