Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 5d. 15:00

Streso valdymo ekspertė: kaip greitai įveikti neigiamas emocijas ir patirti daugiau laimės

Kaip būti laimingam?
123RF.com nuotr. / Kaip būti laimingam?

Vertindami įvykius, aplinkybes, kai kažkas vyksta ne taip, kaip mums norėtųsi, ne pagal mūsų lūkesčius, įsitikinimus, nuostatas ar vertybes, vadiname tai nesėkme, sunkumais ar problema. Tačiau jeigu kiekvieną sunkumą priimtume sau kaip užduotį, kuri gali ir turi būti išspręsta, ir susitelktume į jos sprendimą, atsakymo variantų paiešką, tuomet visą savo energiją nukreiptume į procesą ir jau vien nuo tos minties turėtume pasijusti geriau. Kaip tai padaryti, pataria lektorė, streso ir pokyčių valdymo ekspertė Rita Regalė.

Svarbu suprasti, kad kiekvieną problemą sudaro dvi dalys – techninė ir emocinė. Kai susitvarkome su emocijomis, techninė dalis dažnai tampa lengvai įkandama. Nesuvaldytos neigiamos emocijos (baimė, pyktis, puikybė, kaltė, gėda, sielvartas) užtemdo net ir racionaliausius protus ir neleidžia įžvelgti optimalių sprendimo variantų.

Streso apimto žmogaus mąstymas prilyginamas apsvaigusio nuo alkoholio ar kitų narkotikų žmogaus mąstymui, todėl didelės nesėkmės ar nelaimės akimirką nerekomenduojama imtis karštligiškų, sunkių emocijų padiktuotų sprendimų ar veiksmų.

Streso apimto žmogaus mąstymas prilyginamas apsvaigusio nuo alkoholio ar narkotikų mąstymui.

Kai turime daug norų ir lūkesčių, kaip taisyklė, turime ir daug emocijų. Neišsipildžiusių lūkesčių rezultatas – stiprūs neigiami emociniai išgyvenimai. Yra netgi formulė nusakanti emocijų intensyvumą:

E = IR x L/Lr

E – emocijos, IR – interesų reikšmingumas, L – lūkesčiai, Lr – lūkesčių realistiškumas

Kaip matome, kuo reikšmingesni interesai ir didesni lūkesčiai, tuo emocijos intensyvesnės. Ko gera, sutiksite, kad ypač stipriai žeidžia emocijos, jei neišsipildo lūkestis laimėti derybas dėl kontrakto už milijoną, ir gerokai mažiau nusiminimo būna nesulaukus kasdienio rytinio kavos puodelio į lovą.

Asmeninio albumo nuotr./Rita Regalė
Asmeninio albumo nuotr./Rita Regalė

2 tipų žmonės: kaip jei elgiasi

Taigi nesėkmės akivaizdoje, susidūrus su praradimais ar problemomis, pirmiausia reikia susitvarkyti su emocijomis, stresu. Kitas žingsnis yra prisiimti atsakomybę už savo reakciją, t.y. Pagalvoti, kaip esi įpratęs ir kaip norėtum reaguoti į esamus sunkumus: kaip proaktyvus žmogus (kitaip – savo gyvenimo kūrėjas) ar kaip reaktyvus (kitaip – auka arba tironas). Pažiūrėkime, kaip sunkumų akivaizdoje elgiasi proaktyvūs ir reaktyvūs žmonės.

Laikinumas. Kai proaktyvūs žmonės susiduria su problemomis, jie tvirtina sau, kad visos problemos yra laikinos. Visus neigiamus dalykus jie suvokia, kaip laikiną ir trumpalaikį reiškinį. Jei skauda kažką, tai tik laikinai ir tuojau pat praeis. Prarado darbą, pinigus – bus kitas, greitai vėl uždirbs pakankamai pajamų. O kai juos aplanko laimė, meilė, džiaugsmas, jie sako, kad tai tęsis amžinai…

Kai sunkumai aplanko reaktyvius žmones, jie mąsto, kad nieko gera niekada jau nebenutiks, ir jiems atrodo, kad tai ilgam. Jei silpnas žmogus prarado santykius, jis mano, kad niekada jau nebesusiras sau verto žmogaus, o jei kažkas gera nutinka jo gyvenime, sako: ne, nereikia džiaugtis, nes viskas čia laikina, geriau nesidžiaugsiu, nes po to gali tekti liūdėti….

Apimtis. Kai stiprūs žmonės susiduria su sunkumais, jie neleidžia emocijoms, panikai išplisti į kitas gyvenimo sritis. Į nesėkmę jie žiūri kaip į konkretų rezultatą tam tikroje srityje. Pavyzdžiui, jei darbe nesiseka, jie džiaugiasi, kad sveikata gera ir namuose viskas yra gerai. Trūksta pinigų, bet tik konkrečiam dalykui įsigyti arba būtent šitai sąskaitai apmokėti, ir jų greitai atsiras.

Jie sugeba įžvelgti kuo daugiau gerų, gražių dalykų ir nuoširdžiai jais pasidžiaugti: mano šeima yra nuostabi, kaimynai draugiški, klientai geri ir šiaip žmonės malonūs. Tokiu būdu blogus dalykus jie tarsi sumažina, o gerus išdidina.

Jei įvyksta kažkas nemalonaus, dažnas skuba išsiaiškinti, kas gi tas blogietis, kuris taip padarė.

Silpni žmonės elgiasi atvirkščiai: jei kažką suskaudo, iškart puola dejuoti, koks jis yra ligonis ir kaip viskas blogai… Jie viską stipriai išplečia, išdidina ir nuspalvina juodžiausiomis spalvomis.

Priežastys. Ar pastebėjote, kad jei įvyksta kažkas nemalonaus, dažnas iš mūsų skuba išsiaiškinti, kas gi tas blogietis, kuris taip padarė? Taip pat dažnas klausimas: už ką man visa tai? O kitas dar ir į dangų pažiūri bei atsidūsta: Dievuli, už ką?

Kaltųjų paieška yra silpnų žmonių bruožas, o stiprūs žmonės supranta, kad problema yra ir faktas. Taip jau atsitiko, taip jau yra ir teks su visu tuo susitvarkyti.

123RF.com nuotr./Pozityvumas.
123RF.com nuotr./Pozityvumas.

Atsakomybė ir kontrolė. Stiprūs žmonės niekada nesiteisina ir nieko kito nekaltina. Jie supranta, kad visai nesvarbu, kas sukėlė tą sunkumą, tačiau jie žino, kad turi maksimaliai kontroliuoti situaciją. Jie atsakingai prisiima atsakomybę už situacijos kontrolę ir nukreipia visas jėgas į sprendimų paiešką bei kelia sau klausimą: ką dabar galiu padaryti, kad viskas pasisuktų į gerą pusę?

Proaktyvūs žmonės, kai jiems sekasi gerai, stengiasi minimaliai viską kontroliuoti, nes įsitikinę, kad geri dalykai yra amžini, todėl belieka tik džiaugtis jais.

Silpni žmonės viską daro atvirkščiai: kai jiems būna blogai, jie mano, kad yra bejėgiai ir nieko nekontroliuoja. O kai tik atsitinka geri dalykai, jie puola viską kontroliuoti, nes mano, kad be kontrolės ir laimė, ir meilė greitai gali baigtis.

Taigi, pastebėkite save patys ir, remdamiesi pateikta informacija, paanalizuokite, kaip mąstote ir elgiatės jūs. Pavyzdžiui, atsitiko kažkas labai nesmagaus, krizė santykiuose. Kaip reaguosite? Ko gera, vertingiausia būtų krizę priimti kaip laikiną reiškinį ir stengtis, kad ji neišplistų į kitas gyvenimo sritis. Kitas dalykas – neeikvoti jėgų ieškant, kas kaltas, o imtis konkrečių sprendimų ir veiksmų.

Žinoma, visko pakeisti negalime, bet tikrai galime pakeisti bent jau du dalykus. Pirmasis – mūsų požiūris į visa tai, kas atsitiko, ir siekis susitvarkyti su psichologine problemos dalimi, su savo emocijomis. Antrasis – pasižiūrėti, kas nuo mūsų priklauso, ir pradėti veikti, jei reikia, pasitelkiant kitų žmonių pagalbą.

Visko pakeisti negalime, bet tikrai galime pakeisti mūsų požiūrį į tai, kas atsitiko.

4 žingsniai, kaip susitvarkyti su nesėkme

Problemos akivaizdoje verta paklausti savęs – ką galiu pakeisti tiesiog dabar? Gali būti atsakymas, kad nieko. Koks požiūris tuomet padėtų susitvarkyti su nesėkme geriausiu būdu? Psichologai rekomenduoja keturis žingsnius.

1. Įvertinkite savo reakciją nesėkmės atžvilgiu. Kaip dabar jaučiatės – pasiruošę spręsti situaciją esate bejėgiai ir renkatės aukos poziciją?

2. Prisiimkite atsakomybę: ką realiai galite pakeisti šioje situacijoje, o jei realiai nieko – koks gali būti naujas požiūris į visa tai?

3. Keiskite požiūrį. Požiūris keičiamas keičiant interpretaciją į įvykį ar situaciją. Pakeisti interpretaciją padeda nauja, papildoma informacija. Tarkime, atsitikus kokiai nors nelaimei, pavyzdžiui, susirgus nepagydoma liga, galime nukreipti savo mąstymą tokia linkme:

Fotolia nuotr./Pėdutės.
Fotolia nuotr./Pėdutės.
  • Pirmiausia užduokite sau klausimą: šioje situacijoje mano turima informacija yra nuomonė ar faktas? Ligos atveju paprastai persekioja baimės jausmas dėl skausmo, kančios ar mirties. Bet ar būtinai taip ir bus? Šie klausimai sau yra labai svarbūs, nes mes dažnai turime nuomonę, bet ne faktus, dažniausiai mums tik taip atrodo. Taigi tokiais atvejais būtina pasakyti sau – STOP! Ir paklausti savęs: tai faktas ar nuomonė?

  • Atidžiai pasvarstykite, dar geriau – užsirašykite ant lapo popieriaus, kokie faktai yra „už“ ir kokie yra „prieš“ vienokią ar kitokią situacijos interpretaciją.

  • Išanalizuokite alternatyvas. Tarkime, manote, kad tai yra pati baisiausia liga ir kad neišvengiamai mirsite. Bet būtina išanalizuoti alternatyvas. Ar yra tų, kurie pasveiko? Tad gal nebūtinai susiklostys blogiausias scenarijus?

    Vertėtų įsivaizduoti ir mintyse išgyventi baisiausią scenarijų, tačiau labai trumpam ir tuoj pat jį pamiršti.

  • Išanalizuokite pasekmes. Taip jau yra, kad žmonės labiausiai nerimauja dėl galimų pasekmių, todėl verta jas išanalizuoti – tiek geriausias, tiek blogiausias. Netgi vertėtų pamėginti įsivaizduoti ir emociškai mintyse išgyventi patį baisiausią scenarijų, tačiau labai trumpam ir tuoj pat jį pamiršti. Jokiu būdu negrįžkite prie jo mintimis kelis kartus. Taip pat įsivaizduokite, emociškai išgyvenkite ir būtinai užsirašykite ar nusipieškite patį geriausią esamos situacijos scenarijų.

  • Dabar, turėdami geriausią ir prasčiausią scenarijus, pasirinkite tą, kuris jums naudingiausias, tą, kuris teikia daugiausiai jėgų, emociškai prisiriškite prie jo ir galvokite apie jį nuolatos.

4. Aktyvūs veiksmai. Situacijai pakeisti imkitės veiksmų, nes veiksmai išjudina, teikia jėgų, padeda greičiau susitvarkyti su emocijomis ir išspręsti klausimą.

Problemų akivaizdoje vidinis baimės balsas visada bando stabdyti, bet su juo galima ginčytis. Faktas ar nuomonė? Už ir prieš? Kokie dar galimi variantai? Kokios dar įmanomos pasekmės? Koks variantas yra pats geriausias ir duoda daugiausiai jėgų?

Raktas į sėkmę – laimės formulė

Susidūrus nesėkme ar problema, kai kažkas nepavyksta, verta pabandyti išspręsti ją kitaip, kitokiu būdu nei tai darėme iki tol, o jei ir vėl nesigautų, tai bandyti dar kitaip ir įprasti žiūrėti į visas sėkmes ir nesėkmes kaip į savo gyvenimo uždavinių sprendimą, kaip į nuolatinį mokymosi procesą.

Prisiminkime, kad sėkmingų žmonių paslaptis yra grįsta didžiuliu kiekiu nesėkmių. Visos tos sėkmės istorijos dažnai neatskleidžia kitos, nesėkmių pusės, nors pamažu jau tampa madinga kalbėti ne tik apie sėkmę, bet ir koks gi buvo ilgas ir sunkus kelias iki jos.

Fotolia nuotr./Motyvacija
Fotolia nuotr./Motyvacija

O kad lengviau sektųsi įveikti sunkumus ir daugiau teigiamų emocijų aplankytų, prisiminkime pozityviosios psichologijos atstovų pateikiamą laimės formulę:

L = G x A x P

L – laimė, G – genai, A – aplinka, aplinkybės, P – požiūris.

Yra naujas požiūris, kad genai sudaro tik iki 30 proc. įtakos mūsų gyvenimui. Mokslininkas Bruce'as Liptonas savo knygoje „Tikėjimo biologija“ teigia, kad genų vaidmuo mūsų gyvenime yra gerokai pervertintas, o aplinkos įtaka nepakankamai įvertinta.

Naujausi biocheminiai smegenų tyrimai parodė, kad mes patys savo mintimis galime paveikti visas organizmo ląsteles ir keisti savo genus. Savo knygoje jis su subtiliu humoru per gyvenimiškus pavydžius parodo, kaip naujasis epigenetikos mokslas iš esmės keičia požiūrius į materijos ir proto sąsajas, o tai savo ruožtu paliečia ir kiekvieną žmogų, ir visą žmonių bendruomenę, nes mes galime būti tokie, kaip apie save galvojame, kitaip tariant, kokios mūsų mintys, jausmai – tokie ir mes.

Jei mūsų aplinka, kuri turi 51 proc. įtakos mūsų asmeninei laimei, būs neigiama, depresinė, laimės pojūtis natūraliai sumažės, tačiau mes aplinką galime rinktis, kontroliuoti ir keisti. Tai yra mūsų galioje.

Iš tiesų didžiausią įtaką laimės jausmui daro mūsų asmeninis požiūris. Kokiu žvilgsniu žiūrime į gyvenimą, priklauso nuo mūsų požiūrio, kurį formuoja asmeninė patirtis, įsitikinimai, nuostatos ir vertybės. Lengva pastebėti, kad skirtingi žmonės skirtingai reaguoja į tas pačias situacijas ir taip yra dėl požiūrių skirtumų. Todėl linkiu jums sveiko požiūrio ir, prisimenant laimės formulę, kiekvieną dieną patirti ir išgyventi kuo daugiau laimės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

01:28
15:57

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką