TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Teisininkas atsako. „Ar galėtų sugyventinė pretenduoti į turtą po mano mirties?“

Testamento lapas.
Fotolia nuotr. / Testamento lapas.
Šaltinis: jankauskas.eu
0
A A

Ji24 savo skaitytojams suteikia galimybę pasiteirauti teisininko rūpimu klausimu. Kiekvieną ketvirtadienį pateiksime atsakymą aktualia jums tema. Klausimus siųskite adresu ji24.lt@ji24.lt su užrašu „Teisininkui“.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Klausimas:

„Mes su sugyventine gyvenam 5 metus, bet esame nesusituokę. Jei kas nors man nutiktų – liga, mirtis, ar ji galėtų pretenduoti į turto paveldėjimą? Iš pirmosios santuokos turiu du pilnamečius vaikus.“

​Viktoras

Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokatas Justas Jankauskas

Atsakant į klausimą dėl pretendavimo į sugyventinio turto paveldėjimą jo mirties atveju, reikėtų išskirti du atvejus.

Visų pirma, tuo atveju, jei nėra sudaryto testamento, sugyventinė negalėtų paveldėti turto mirties atveju, nes turtas būtų paveldimas pagal įstatymą, t. y. sugyventinio turtą paveldėti galėtų tik įpėdiniai pagal įstatymą lygiomis dalimis, t. y. pirmos eilės įpėdiniai – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Asmeninio archyvo nuotr./Advokatas Justas Jankauskas.
Asmeninio archyvo nuotr./Advokatas Justas Jankauskas.

Net ir tuo atveju, jeigu vaikai atsisakytų palikimą priimti, sugyventinė šiuo atveju negalėtų paveldėti turto, nes turtą galėtų paveldėti tik įstatyme numatyti kitų eilių įpėdiniai, t. y. antros eilės įpėdiniai – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; ar trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; ar ketvirtosios eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; ar penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); ar šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės), o jų nesant ar nei vienam iš jų palikimo nepriėmus – palikimą priimtų Lietuvos valstybė.

Paminėtina, jog jei sugyventinio turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių lėšomis, tačiau registruotas tik mirusio sugyventinio vardu, sugyventinis galėtų tik kreiptis į teismą įrodinėdamas, kaip ir kokia dalimi jis prisidėjo turtą įsigijant, ir reikalauti jį priteisti iš palikimą priėmusio asmens.

Jei turtas būtų registruotas abiejų sugyventinių vardu kaip bendraturčių, sugyventinei liktų ta dalis, kuri registruota jos vardu, o likusią paveldėtų įstatyminiai įpėdiniai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Santykių ekspertai pataria. Esame sugyventiniai: kokie tokio ryšio pliusai ir minusai?

Antra, tuo atveju, jei būtų sudarytas testamentas ir jame nurodyta, kokia dalimi ir koks turtas paliekamas sugyventinei, po sugyventinio mirties sugyventinė galėtų tokį turtą paveldėti. Reikia atkreipti dėmesį, jog testamento sudarymas gyvenant nesusituokus iš esmės užtikrina realias faktines galimybes paveldėti sugyventinio turtą. Taigi, mirties atveju sugyventinis turtą gali paveldėti tik esant testamentui (kuris be kita ko, gali būti keičiamas palikėjo valia neribotą kartų skaičių).

Dėl Jūsų klausimo dėl pretendavimo į sugyventinio turtą sugyventinio ligos atveju – turtas ligos atveju apskritai nėra paveldimas. Pažymėtina, jog jei asmuo dėl ligos ar traumos nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (pavyzdžiui, sugyventiniui patekus į komą ar pan.), jo tėvai, vaikai (ar sutuoktinis, jei toks yra) gali kreiptis į teismą dėl neveiksnumo pripažinimo (tame tarpe, ir globos/rūpybos nustatymo asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ar tam tikroje srityje), tačiau sugyventinis tokios galimybės neturi.

Kadangi tokio tipo byloje gali dalyvauti tik neveiksnus asmuo ir jo šeimos nariai, sugyventinis gali likti neinformuotas apie bylą ir jos baigtį. Tokiu atveju teismui pripažinus asmenį neveiksniu ir paskyrus globėją/rūpintoją, būtent šis paskirtas asmuo įgyja teisę valdyti sugyventinio turtą bei atitinkamai rūpintis juo.

Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus (pavyzdžiui, vaikai sugyventinę siūlo paskirti globėju ir pan.), ir kiekvienu atveju gali skirtis faktinės ir teisinės galimybės valdyti sugyventinio turtą.

Pateikiamas teisinis komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija.

Norite teisinės konsultacijos? Klausimą siųskite adresu ji24.lt@ji24.lt– išrinksime aktualiausią, į kurį teisininkas atsakys.

jankauskas.eu
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką