Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 3d. 20:00

Tėvų kontrolė ir mokymasis dėl pažymio vaikus stumia į dvigubą gyvenimą

Matematika.
Fotolia nuotr. / Matematika.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ užsakymu atliktos reprezentatyvios Lietuvos vaikų nuomonės apklausos duomenimis, net apie 58 proc. Lietuvos vaikų patiria nerimą dėl per didelio mokymosi krūvio. Daugelis tėvų, itin susikoncentravusių į gerus vaikų mokymosi rezultatus, į gerą pažymį, net nesusimąsto, kad tokiu savo elgesiu ne padeda vaikams siekti geresnės ateities, o atvirkščiai – didina vaikų nerimą.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Silvestra Markuckienė užtikrina, kad geri pažymiai ne visada garantuoja sėkmę gyvenime, o tėvai turėtų rūpintis ne kontrolinių darbų rezultatais ar pykti dėl prastesnių pažymių, bet skatinti vaikų prigimtinį smalsumą.

Kartu džiaukimės vaiko atradimais

Žmogus iš prigimties yra smalsus. Jam būtina pažinti aplinką, kad galėtų joje išlikti. Vaikai nuo mažens ypač imlūs pažinimui. Labai svarbu išlaikyti ir skatinti jų smalsumą ir patį pažinimo džiaugsmą. Tai – vienas svarbiausių dalykų, išlaikančių vidinę motyvaciją mokytis.

123rf.com/Eksperimentas
123rf.com/Eksperimentas

„Vaiko mokymasis vyksta tarsi dviem „kanalais“: per ugdymą mokykloje ir per stebėjimą, kaip į žinias ar naujus dalykus reaguoja šeima. Jei tėvai smalsūs, domisi pasauliu, kartu tyrinėja aplinką, vaikai auga smalsūs ir žingeidūs. Jiems formuojasi suvokimas, kad smalsauti yra geras dalykas, kad nustebti gali būti malonu, kad atrasti dėsningumą yra džiugu“, – pasakoja S.Markuckienė.

Mokymasis, kai tėvai vaiką skatina ne tik girdami už gerą pažymį, bet ir džiaugdamiesi jo išradimais, sugalvotomis išeitimis ar paties atrastais dėsniais, yra kur kas tvaresnis nei tik mintinas atkartojimas.

Be to, pažymi psichologė, vaiko smalsumas labai susijęs su jo tolerancijos ugdymu. Kuo didesnis smalsumas, tuo daugiau vaikas pažįsta ir patiria, tuo didesnė jo tolerancija pasaulio įvairovei, tuo lengvesnis naujovių priėmimas, o tai labai naudinga gyvenime.

Neturėkime padidintų lūkesčių

Mokykla didžiąja dalimi yra orientuota į žinių suteikimą, todėl psichologė pastebi, kad tėvams labai svarbu mokyti vaikus atsirinkti žinias: „Labai svarbus yra prasminis žinojimas, kaip siejasi žinios tarpusavyje, ko trūksta ir ko nežinau, kur galiu gauti informacijos“.

Pasak S.Markuckienės, vaikus prie mokslo turime kreipti per jų kūrybiškumą ir sumanumą.

Vaikus mokome jų nemokydami.

Reikia pastebėti, kad ne mokymo priemonės ar jų gausa motyvuoja vaiką, ne spalvoti pieštukai, ne užduočių knygelių įvairovė, o nuoširdus tėvų dėmesys vaiko reikalams, kasdienis pavyzdys.

„Vaikus mokome jų nemokydami“, – apibendrina psichologė.

Anot specialistės, per didelė įvairovė užslopina vaiką, jam tampa nebeįdomu, jis tarsi paskęsta toje gausoje: „Kartais mažiau yra geriau. Leisdami nuobodžiauti tėvai tikrai gali paskatinti vaiko kūrybingumą.“

Psichologė pastebi: tėvai dažnai trokšta, kad vaikas eitų į mokyklą su dideliu noru. „Tačiau mokykla yra ne tik žinios, bet ir santykiai, nuolatinis sėkmių ir nesėkmių išgyvenimas, emocinio krūvio ir būvio kaita, todėl nereikia turėti padidintų lūkesčių ir reikalavimų“, – ragina S.Markuckienė.

Pažymiai – dar ne sėkmės garantas

Mokyklinio amžiaus vaikui labai svarbu gebėti organizuoti savo laiką, atsirinkti informaciją, sugebėti save disciplinuoti, skirti laiko ruošti pamokas. Jei vaikui tai gerai sekasi mokykloje, tikėtina, visus šiuos gebėjimus jis pritaikys ir tolimesniuose gyvenimo etapuose.

Fotolia nuotr./Kaip susikurti savo sėkmės planą?
Fotolia nuotr./Kaip susikurti savo sėkmės planą?

„Tačiau, jei vaikas mokosi tik dėl pažymių, nereiškia, kad už mokyklos durų jis taip pat bus sėkmingas. Ką jau kalbėti, jei tėvai pyksta ar barasi dėl prastesnio pažymio. Tai neduoda laukiamų geresnių mokymosi rezultatų, o tik gilina prarają tarp tėvų ir vaiko“, – įsitikinusi psichologė.

Ji atkreipia dėmesį, kad mūsų visuomenėje daug jaunuolių puikiai baigia mokyklą, tačiau nežino, ką nori veikti gyvenime: „Sėkmei svarbiau ne pažymiai, o pasitikėjimas savimi, kritinis (ne kritiškas!) mąstymas, žinojimas savo stipriųjų pusių, gebėjimas jomis pasinaudoti.“

Per didelė kontrolė – žalinga

Užuot griežtai kontroliavę mokymosi procesą, tėvai turėtų nuoširdžiai domėtis vaiko gyvenimu: kas jam iš tikrųjų patinka, kas sekasi.

Per didelė vaiko kontrolė gali kainuoti asmeninę jau suaugusio žmogaus iniciatyvą ir savarankiškumą.

„Užuot klausus, kiek šiandien gavai, verčiau pasidomėti, kaip pavyko kontrolinis darbas, kokias užduotis reikėjo atlikti, kas buvo sunku, o kas lengva? Ar suspėjai atsakyti į visus klausimus? Šiandien daug visko nuveikei, turbūt esi pavargęs? – praktiniais patarimais dalijasi S.Markuckienė ir pabrėžia, kad čia labai svarbus emocinis fonas ir intonacijos. – Net ir teisingiausią tekstą sakydami priešišku ar įtariu tonu galime viską sugadinti.“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vaikas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vaikas

Itin griežti ir pažymiams reiklūs tėvai vaikui gali įskiepyti nepasitikėjimą savo jėgomis, todėl net baigęs mokyklą jis jausis sutrikęs ir pasimetęs. Sumaištis paralyžiuoja kūrybinį mąstymą.

„Per didelė vaiko kontrolė gali kainuoti asmeninę jau suaugusio žmogaus iniciatyvą ir savarankiškumą“, – konstatuoja psichologė.

Tačiau galimas ir kitas scenarijus: „Vaikystėje nuolat kontroliuotas žmogus ir vėlesniame gyvenime stengsis įtikti tėvams, tačiau turės slaptą gyvenimą, kuriuo nesidalins. Kažin ar tokio santykio su vaiku siektų bent vienas tėvas?“

Daugiau naudingų patarimų, kaip suaugusiems atpažinti ir valdyti savo neigiamas emocijas, neišliejant jų ant vaikų, rasite www.atpazinkpykti.lt.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Ar žinai?

Ar žinai?
Ar žinai?

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką