Po itin streso kupinos egzaminų pabaigos nutariau išvykti pailsėti prie jūros. Viena. Tiesiog pasitikti ir palydėti saulę kopose, vaikščioti po šiltą smėlį, kvėpuoti grynu oru ir skaityti knygas.
Taip jau sutapo, jog tos vasaros pradžioje nutrūko pirmoji draugystė su vaikinu. Vaikiška, naivi, bet... Pirma ir nepamirštama meilė. Per ašaras vos galėjau atgalia ranka pildyti prašymus į universitetus, gerai, kad buvau tvirtai nusprendusi, ko noriu, nes jei būčiau dvejojusi, ko gero, būčiau išvis apleidusi šį reikalą – taip buvo skaudu ir nesigalvojo apie nieką kitą, kaip tik faktą, jog MUDU nebe kartu...
Iš kišenės ištraukė kriauklę ir pasakė, kad rado vaikštinėdamas. Ketino parvežti žmonai ar anūkėms, bet dabar nutarė atiduoti man.
Tad atitrūkti tikrai buvo nuo ko, be to, ir reikėjo. Išsirinkau nebrangius, netoli nuo vandens esančius svečių namus ir liepos pradžioje iškeliavau.
Nors išleidau beveik visas savo santaupas, jau pirmąjį rytą supratau, kad pasielgiau teisingai. Rytinė migla, ošianti jūra... Sėdėjau ant rankšluosčio ir tiesiog meditavau. Paskui nuėjau pajūriu pafotografuoti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vasaros nuotykis. „Jau po kelių valandų atrodėme kaip laiminga šeima su dviem vaikais“
Kol stovėjau ir laukiau, kad fotoaparatas ant stovo įamžintų nežemišką vaizdą, išgirdau kažką kreipiantis.
Tai buvo maždaug penkiasdešimties metų vyras, malonus ir inteligentiškas. Pasakė, kad taip pat kartais ateina tokiu metu pagaudyti kadrų. Užsimezgė pokalbis.
Šiaip esu visiška introvertė, ir bendravimas su žmonėmis kelia man ne pačius maloniausius jausmus: nerimą, įtampą. Tačiau tąryt buvo kitaip, žodžiai liejosi lengvai, lyg bendraučiau mintimis, o ne lūpomis.
Atradome daug ką bendro – abu buvome gamtos bei knygų mylėtojai, retkarčiais į pasaulį žvelgdavome per fotoaparato objektyvą, turėjome panašų humoro jausmą.
Nė nepastebėjau, kaip prabėgo pusantros valandos.
Atėjo metas atsisveikinti.
Tik tada susigriebėme, kad net nežinome vienas kito vardų, bet jis juokdamasis pasakė, kad lai taip ir išlieka. Iš kišenės ištraukė kriauklę ir pasakė, kad rado vaikštinėdamas. Ketino parvežti žmonai ar anūkėms, bet dabar nutarė atiduoti man.
Taip ir patraukėme savo keliais...
Bet tai nebuvo paprastas susitikimas. Tai buvo likimas.
Mano nerami, įskaudinta širdis pritraukė štai tokį ramų, paprastą, malonų žmogų, su kuriuo smagiai praleidome valandą su puse iš savo gyvenimų.
Kai prisimenu tai, jaučiu meilę. Ne romantiškąją, ne buitiškąją, o tą tikrąją, visuotinę ir bendražmogišką, apie kurią kalba religijos. Lengvut lengvutėlį ir švelnų jausmą, kuris atneša ramybę. Džiaugiuosi sutikusi vieną žmonių, kurie tokią meilę skleidžia.
15min GYVENIMAS skelbia konkursą „Vasaros nuotykis“!
Istoriją atsiuntusiai autorei dovanojame Indrės Vakarės knygą „Vienos nakties nuotykis“.
- Dėl prizo atsiėmimo susisiekite su 15min rubrika GYVENIMAS adresu gyvenimas@15min.lt.
- Norime informuoti, kad prizus galima atsiimti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo asmeninio pranešimo gavimo.
Draugė įkalba Gundą, jauną vaikų gydytoją, atitrūkti nuo įtemptos darbotvarkės ir nueiti į naujametinį vakarėlį. Ten ją, pasipuošusią seksualiu moters katės kostiumu, pastebi Adas, banke dirbantis Gundos draugės brolis. Romantiški šokiai baigiasi bučiniais ir karšta naktimi. Gunda ryte patyliukais išsliūkina iš viešbučio kambario, nenusiėmusi kaukės ir neparodžiusi savo veido. Kadangi skuba, netyčia paima ne savo, o Ado paltą, kurio kišenėse – visi jo dokumentai ir raktai... Nei ji, nei Adas nežino, kad dar teks susitikti. O tokia proga atsiranda labai greitai. Ar herojams pavyks atpažinti vienam kitą? Kuo gali pavirsti vienos nakties nuotykis?
Sutikote žmogų, kuris pakeitė jūsų gyvenimą, pakeitė jus? Puolėte į ryšį, kurį prisiminus, išpila raudonis? O gal paskutinės minutės kelionė virto įsimintina istorija?
Rašykite gyvenimas@15min.lt – lauksime jūsų istorijų! Parašykite savo vardą, pavardę, miestą ir telefono numerį – juos žinosime tik mes, istorijas 15min GYVENIMAS rubrikoje skelbsime anonimiškai.
