„Esame kartu jau daugiau kaip šešeri metai, iš kurių dvejus metus gyvename kartu. Kyla klausimas: gal jau laikas susieti savo gyvenimus rimtai ir susituokti? Planuojame vaikučius, labai jų norime, bet vos kalba pakrypsta apie vestuves, iškart nusuka temą... Pinigų yra, galimybė yra... Bet niekaip nesulaukiu iš jo to lemiamo klausimo: „Ar būsi mano žmona?“. Ką daryti? Ar jis vis dar dvejoja po tiek drauge praleistų metų? Kita vertus, gyvename kartu, drauge mums gerai, tad kam gi tos vestuves?.. Tačiau yra vienas „bet“: nenoriu susilaukti vaikučio neištekėjusi, nenoriu ir tuoktis tik iš reikalo... Kaip man elgtis? Ar laukti, ar kalbėtis ir pyktis dėl to?“
 |
| Gedmanto Kropio nuotr. / Santykių ekspertas Šarūnas Mažuolis |
Sveiki. Pirma, kas užkliuvo skaitant jūsų klausimą, tai paskutiniai keli žodžiai – ar laukti, ar kalbėtis ir pyktis dėl to? Ką kalbėjimas turi bendra su konfliktu? Akivaizdu, kad jums dėl šios situacijos prisikaupė nemažai nuoskaudų, kad garsų savo norų išsakymą siejate su barniais. Greičiausiai manote, jog vyras pats privalo pasipiršti, o moters pareiga laukti šio pasiūlymo, nors ir iki grabo lentos.
Dar visai neseniai taip ir būdavo: vyras piršdavosi moteriai nepratarus apie tai nė žodžio. Tačiau tai buvo kiti laikai, kai visuomenės spaudimas dėl santuokos buvo kur kas stipresnis nei dabar, o gyvenimas nesusituokus apskritai buvo netoleruojamas. Keičiasi laikai, keičiasi ir elgesio taktikos. Ne viena pora iki sprendimo tuoktis prieina po bendrų diskusijų, priėmę bendrą nutarimą, o ne po vyro piršlybų. Kai kuriose porose moteris netgi tempte nutempia vyrą iki altoriaus. Bet šito daryti tikrai nerekomenduoju.
Vestuvės moteriai paprastai yra daug svarbesnės negu vyrui. Žinoma, būna visaip, tačiau standartinė situacija yra tokia, kad moteris daugiau ir dažniau galvoja apie vestuves nei antroji jos pusė. Daugumoje tradicijų vestuvės yra daugiau moters šventė, jos perėjimo iš vienos giminės į kitą, iš tėvo – vyrui, iš mergaitės virtimas moterimi ir būsima mama. Tai – ritualas.
Vestuvės – žmogaus sukurta šventė. Visa informacija apie jų reikšmę (suvokiame mes ją sąmoningai ar ne) yra įsirašiusi bendrame žmonijos sąmonės lauke ir kievienai moteriai daro savo įtaką. Visa tai pasakoju tam, kad suvoktumėte, jog jūsų draugas gali neskubėti pirštis ne dėl to, kad yra nepasiruošęs, bet dėl to, kad vedybos jam tiesiog nėra tokios svarbios kaip jums. Gali būti, kad jis apskritai negalvoja apie jas, nes ir taip gyvenate po vienu stogu, nėra nieko, kas paskatintų pagalvoti jį, kaip turėti savo moterį kuo arčiau. Nėra stimulo – nėra ir minčių apie vestuves. Pagalvokite, kas anksčiau paskatindavo vyrą pirštis, kai apie jokius intymius santykius ir gyvenimą kartu iki vestuvių negalėjo būti nė kalbos?
Na, o moters sąmonėje vedybos užtikrina saugumą, stabilumą, duoda garantijas (tegul ir iliuzines), kad vyras su ja ir vaikais bus visą gyvenimą. Kas atsitinka dabartiniais laikais? Vyras ir be tuoktuvių gauna tai, ką anksčiau pasiekdavo tik vesdamas moterį, o moteris taip ir lieka nepatenkinusi savo poreikio. Tai nereiškia, kad anksčiau būdavo geriau, tiesiog nauji laikai reikalauja naujų metodų ir naujo požiūrio į piršlybas. Ir šiomis dienomis vyrai mielai eina prie altoriaus ir veda mylimas moteris.
Moters sąmonėje vedybos užtikrina saugumą, stabilumą, duoda garantijas (tegul ir iliuzines), kad vyras su ja ir vaikais bus visą gyvenimą. Kas atsitinka dabartiniais laikais? Vyras ir be tuoktuvių gauna tai, ką anksčiau pasiekdavo tik vesdamas moterį, o moteris taip ir lieka nepatenkinusi savo poreikio.
Jūsų situacijoje geriausia pradėti nuo paprasto pokalbio. Ir tam nereikia kelti konfliktinės situacijos. Jūs turite savo norų ir poreikių – ramiai išsakykite juos antrajai pusei. Papasakokite, kad vedybos jums yra svarbios ir jausitės daug geriau būdama ištekėjusi. Jei mąstote apie vaikus, pasakykite, kad pirmiausia norite santuokos ir nebūsite laiminga, jei vaikas gims nesantuokinėje poroje. Pagalvokite, ką jums suteiktų vedybos ir papasakokite apie tai partneriui. Jei teks perlipti per išdidumą ar nusivylimą, kad jis pats nesusivokia pasipiršti, dar kartą paskaitykite antrąją pastraipą, kad suprastumėte, jog turite suteikti stimulą vyrui jus vesti, kurį anksčiau suteikdavo visuomenės nustatytos normos.
Žinoma, gali būti, kad esate teisi sakydama, jog jis galbūt nepasiruošęs vestuvėms ir sąmoningai vengia šios temos. Minėjote, kad kalbų apie vestuves jau buvo. Ar tai buvo aiškus pokalbis apie jūsų norus ar tik užuominomis, neliečiant konkrečių faktų ir jūsų pačių poros?
Kalbėkite ir išsakykite aiškiai bei konkrečiai, ir tik tuomet stebėkite, kas vyksta. Jei visgi kalbėjotės apie judu ir jūsų vestuves, išsakėte savo norus ir jis akivaizdžiai pabėgdavo nuo tolesnio pokalbio, gali būti, kad teks paaštrinti situaciją. Tai nereiškia, kad teks pykti ir priekaištauti – toks paaštrinimas mažiausiai suinteresuos vyrą tuoktis. Kita vertus, atkaklus laikymasis to, ko norite, ir dažnas santuokos klausimo iškėlimas gali padėti išjudinti situaciją iš mirties taško. Jūsų draugas gyvena labai patogiai: turi moterį, nėra įsipareigojęs ir net jei neturi jokių ketinimų skirtis, kažką keisti esamoje situacijoje jam gali kelti diskomforto ir nesaugumo jausmą. Kalbos apie tai, ko norite, ir klausimai, ką jis ketina dėl to daryti, padės jam suvokti, jog kažką keisti visgi teks.
Jei kalbos nepadės, paskutinis manevras – iškelti ultimatumą: arba santuoka, arba skyrybos. Jei jūsų esama situacija poroje netenkina, galite leisti jam pasirinkti – arba jis pakeičia situaciją, arba netenka jūsų. Sunku pasakyti, kur nuves toks ultimatumo iškėlimas. Labai daug veiksnių lemia poros santykius ir partnerių poelgius, tad jums pačiai teks pasirinkti taktikas ir jų intensyvumą.
Paprastai vyras neskuba vesti moters dėl dviejų priežasčių: jis nepakankamai brandus psichologiškai arba moteris nėra jam tinkama. Žinoma, jei vyras skuba vesti, tai nebūtinai reiškia, kad jis gana brandus. Tačiau kai brandus vyras sutinka tinkamą moterį, paprastai problemų dėl santuokos vengimo nekyla. Jei iškelsite ultimatumą ar atkakliai spausite dėl vestuvių, rizikuojate leisti jam suprasti, kad jis tikrai nepasirengęs šeimai arba nesate jo moteris. Šešeri metai kartu dar nereiškia, kad judu tikrai tinkate vienas kitam. Žinoma, tai blogiausias galimas variantas, tačiau dėl visa ko verta peržvelgti ir visus kraštutinumus.
Jei jūs iš tiesų laimingi kartu, jei jis nuoširdžiai nori vaikų ir matote, kad tai nėra vien tik kalbos, jei esate atviri ir turite gilius santykius bei mylite vienas kitą – atviras pokalbis bus viskas, ko reikės, kad išspręstumėte santuokos klausimą.
Tekstas Vaigos Leveckytės
DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@zlg.lt. Santykių ekspertas Šarūnas Mažuolis mielai atsakys.
