1 MITAS
Muštras – puiki auklėjimo priemonė
Kasdienės komandos, įprastos armijoje ar sovietinėse stovyklose, auklėjant vaikus – prastas patarėjas. Jeigu nuo ryto iki vakaro kaip drūtas majoras laidote gerklę skubindama mažąjį, ką, kada ir kaip daryti, ir dar vis priekaištaujate, kad jei ne jūs, jis tikrai išeis be galvos, būkite tikra – galiausiai taip ir bus.
Nuolat muštruojamas vaikas atpranta galvoti ir tada savarankiškumui galite ištarti „atia“. Tad nieko keista, jog į stovyklą nusivežęs įspūdingą kuprinę daiktų jis grįš su lengvutėlaite, o per gatvę kulniuos net nepažiūrėjęs į šviesoforo signalą. Kodėl? Nes visada jūs komanduodavote, visada mažasis buvo tik paklusnus komandų vykdytojas.
Sakote, turite priežasčių taip elgtis, nes sparčiai besisukančiame pasaulyje nespėjate suktis pati? Teks keistis. Jeigu norite ugdyti savarankišką, laisvą, už savo poelgius, daiktus ir jausmus atsakančią asmenybę, turėkite kantrybės ir leiskite atžalai pačiai prisiminti, kur nukišo savo Mikę Pūkuotuką, užuot akimirksniu lindusi po foteliu ir puolusi jį šaukti vardu…
Patarimas. Savarankiškumą ugdyti bus lengviau, jei iš pradžių visus dienos darbelius ir rūpestėlius, pasitarusi su vaiku, drauge surašysite ant lapelio – pajutęs, kad juo pasitikite, mažasis ne tik stengsis kruopščiai atlikti savo užduotis, bet ir pats norės laikytis nustatytų taisyklių.
2 MITAS
Svetima aplinka grūdina
Esate iš tų tėvų, kurie šventai tiki, kad stovyklose vaikas įgyja savarankiškumo, o atostogauti jūsų išsvajotame Egipte jam taip pat smagu kaip ir jums?
Paklausykite, ką sako Andrea Bischoffas, knygos „Šimtas mitų apie vaikų auklėjimą“ autorius. „Svetima ir nepažįstama aplinka ypač mažiems vaikams kelia vien stresą!“ Jam antrina psichologas Hansas Berwangeris teigdamas, kad vaikai atsipalaiduoja ir jaučiasi saugūs tik pažįstamoje aplinkoje. Kad ir kokias egzotiškas palmes ir akimis neaprėpiamas vandenynų erdves jam rodysite prašmatniame kurorte, greičiausiai vaikas ilgėsis savo mielo ir kuklaus kambarėlio ankštame daugiabutyje su lovytėje įsitaisiusiu aptriušusiu meškiuku.
Patarimas. Jeigu visgi keliaujate su mažuoju ar siunčiate jį į stovyklas, nepamirškite į kelioninį krepšį įmesti keletą saugią namų aplinką primenančių daiktų: miego žaisliukų, mėgstamų knygelių, tegul ir neišvaizdžią, bet jo pamėgtą flanelinę pižamą ir žaidimų, kuriuos žaisdamas panirs į savąjį pasaulėlį ir aplinka neatrodys tokia baugi ir svetima.
3 MITAS
Už paslaugas vaikui reikia atsilyginti
Ne visada. Jei sekmadienį tinkama koja iš lovos išlipusi ir gerai nusiteikusi atžala nutarė tėvelius palepinti paskubomis suteptais raguoliais ir stiklinaite sulčių, neskubėkite iš jaudulio braukti ašaros ir žadėti jam už tai atlygį. Širdies gerumas pinigais nematuojamas ir už tai, kad savo valia padarė ką nors gero, atžalų papirkinėti nedera.
Andrea Bischoffas sako, kad taip skatinami vaikai už kiekvieną gerą darbą tikėsis atlygio, o jų širdelėse keros materialumo ir savanaudiškumo dvasia. Nieko gero, tiesa? Juk ir jums už dantų valymą niekas nemoka. Visai kas kita, jei vaiko paprašėte paslaugos, už kurią šiaip ar taip mokėtumėte kam nors kitam.
Patarimas. Finansinio savarankiškumo mokyklos direktorius Žilvinas Jančoras pastebi: „Užmokestis galimas už tai, ką tėvai perka iš šalies: valytojos paslaugas ir pan. Tiesa, turi būti įvertintas ir kainos adekvatumas. Jeigu už tvoros dažymą sumokėsite atžalai 1000 litų, jis ims manyti, kad tvorų dažymas – pelningiausias darbas pasaulyje.“
4 MITAS
Vaikai nevalgys, jeigu nepriversite
Nevalgiuko tema daugeliui mamyčių labai aktuali. Daugelis mamyčių įsitikinusios, kad jeigu vaiko neversi valgyti, jis ir nevalgys. Netiesa! Užuot kimšusi ašarojančiam mažyliui košeles ir kalbėjusi paaugliui apie maltinukų naudą, pasidomėkite vaikų dienos režimu – gal per mažai būna gryname ore, gal per mažas fizinis krūvis. Pažiūrėkite į sportuojančius paauglius – visai nejuokinga, bet po kelių valandų treniruotės gryname ore, kad ir buriuojant, jie ir irklus sugraužtų. Atminkite, alkanas sveikas vaikas maisto niekada neatsisako.
Pasak Andrea Bischoffo, vaikai ima vengti valgyti tais atvejais, kai šis procesas virsta užsitęsusiu spektakliu su nepaliaujamais įkalbinėjimais, o prievarta maitinamo vaiko santykis į maistą tampa negatyvus.
Patarimas. Kuo labiau versite vaiką valgyti, tuo mažiau jis norės tą daryti ir net labiausiai mėgtas patiekalas ims kelti su valgymu susijusių nemalonių prisiminimų. Taigi turėkite kantrybės ir leiskite jam išsibadauti – patikėkite, pusdienį paalkęs dar nė vienas nuo to nenumirė.
5 MITAS
Nereikia leisti vaikams nuobodžiauti
Ar neteko susidurti su situacija, kai geriausia jūsų draugė į svečius atsiveda ir atžalą. Tik užvėrus duris, mažomis kojytėmis atitipenęs pūstažandis nepaliauja zyzti it riebus uodas: „nėra ką veikti“, „man nuobodu“, „einam greičiau iš čia“. Kai jūs kantriai ir argumentuotai tariatės su savo kantrybe, šaunuolė draugė, kuri, beje, kurse buvo gražiausia ir protingiausia, kaip įmanydama neriasi iš kailio mėgindama suorganizuoti pypliui veiklos. Į pagalbą pasitelkiami visi namų rakandai (jūsų namų ir jūsų rakandai!), galiausiai pasigirsta neviltingai amsintis šunelį vaidinančios draugės balsas. Bet ir vėl tas grėsmingas „nėra ką veikti“.
Ką ir sakyti – nuobodžiaujantiems vaikams tobulai sekasi tampyti nervus, todėl tėvai galiausiai ir pasiduoda. O jeigu atlaikytų šią ataką ramiai ir be menkiausio pagalbos krislelio, pamatytų, kad tos atakos retėja ir galiausiai baigiasi.
Patarimas. Patyrusių pedagogų nuomone, nereikia nuobodžiaujantiems vaikams vaidinti klouno. „Turėkite valios iškentėti jų virkavimus ne dėl savęs, dėl paties vaiko. Nuobodulys ugdo kūrybiškumą ir... savarankiškumą“, – rašoma knygoje „Šimtas mitų apie vaikų auklėjimą“. Nesulaukdamas ištiestos mamytės rankos su daugybe pasirinkimo variantų (kurių, žinoma, nė vienas neįtiks), mažasis ir pats ras kuo užsiimti. Ir net paprasčiausias pagaliukų dėliojimas iš vienos vietos į kitą bus toks įdomus užsėmimas, kad jam neprilygs jokie madingiausi žaislai. Juk jį sugalvojo pats, be niekieno pagalbos!
