Sekite 15min Google
Siekiant išvengti nelaimės, specialistai pataria nakčiai augintinius įleisti į namus, laikyti uždarame voljere ar kitoje apsaugotoje vietoje.
Vilkai gali pulti naminius ir ūkio gyvūnus dėl teritorinės elgsenos, konkurencijos ar ieškodami maisto, tokia yra jų elgsena. Todėl kai prie būdos pririštas šuo yra sudraskomas, yra kaltas šuns šeimininkas, kuris nesirūpina savo augintinio saugumu.
„Vilkų išpuoliai prieš naminius gyvūnus nėra kažkokia stichinė nelaimė, o viena iš grėsmių, nuo kurios apsaugoti savo gyvūnus yra kiekvieno šeimininko pareiga. Dažnai vengiant atsakomybės yra dengiamasi tuo, kad vilkų atsirado per daug ir reikėtų didinti medžioklės kvotas. Tai visiška manipuliacija vengiant atsakomybės ir siekiant išvengti kaštų aptvarams ūkio gyvūnams ar voljerams šumis įrengti“ – teigia nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Pririšti šunys apsiginti negali
Lietuvoje per pastaruosius keletą metų žiniasklaidoje nuskambėjo ne vienas atvejis, kai vilkai užpuolė ir sudrąskė prie būdos pririštus šunis. Pririšti šunys negali apsiginti, nes grandinė arba lynas neleidžia šuniui pabėgti ar manevruoti. Taip pat pririštas gyvūnas praranda galimybę naudoti natūralius savigynos refleksus ir akimirsniu tampa vilkų išpuolio auka.
Pavyzdžiui, 2025 m. Dzūkijoje gyventojai dalinosi informacija apie 10 atvejų, kai vilkai užpuolė šunis. Žinute apie liūdnai pasibaigusius vilkų išpuolius prieš šunis žmonės dalijosi socialiniuose tinkluose: „Per savaitę – apie 10 žiaurių užpuolimų! Tai nėra tik statistika – tai 10 baisių mirčių, 10 tuščių būdų, 10 sudaužytų širdžių, kurias patiria šeimininkai, ryte radę tik kraujo pėdsakus.“ .
2024 m. buvo pranešta apie Žagarėje siautėjantį vilką, kuris sudraskė prie būdos pririštą šunį ir taip pat trumpam iš namų naktį pasišlapinti išleistą taksą. „Ta sodyba buvo prie pat kaimo, įdomumo vedamas aišku nuvažiavau pasižiūrėti. Jis man parodė nugraužtą šuns galvą. Prie grandinės nieko nebuvo (...). Už kokių 20 metrų kraujo klanas. Buvo tas šunelis suėstas, liko tik galva“, – sakė Žagarės girininkas Gediminas Vitkauskas.
Šios istorijos liudija, kad šunys žuvo žiauria mirtimi, yra visiškai sudraskomi, todėl jiems padėti ar suteikti veterinarinę pagalbą yra neįmanoma – per labai trumpą laiką iš gyvūno kūno beveik nieko nelieka.
Kaip apsaugoti savo augintinius nuo vilkų išpuolių
Siekiant apsaugoti šunis nuo vilkų išpuolių, svarbiausia nepalikti jų situacijoje, kurioje jie negalėtų nuo plėšrūno pasitraukti. Tamsiuoju paros metu šuo neturėtų būti laikomas pririštas prie būdos atviroje teritorijoje kur nesunkiai gali įsibrauti laukiniai gyvūnai. Naktį šunis rekomenduojama laikyti patalpose arba saugiame, uždarame voljere.
Svarbu žinoti ir tai, kad lojantis šuo nebūtinai atbaidys vilką. Priešingai, lojimas gali atkreipti plėšrūno dėmesį ir padėti jam nustatyti šuns buvimo vietą. Pririštas šuo tokiu atveju neturi galimybės pasitraukti į saugesnę vietą.
Taip pat reikėtų nepalikti lauke maisto atliekų ar pašaro likučių, kurie galėtų privilioti laukinius gyvūnus prie sodybos. Papildomai galima naudoti judesio davikliais valdomą apšvietimą, garsines ar šviesos baidymo priemones.
Jeigu vilkas jau buvo priartėjęs prie sodybos ar užpuolė joje laikomus gyvūnus, apsaugos priemones reikėtų sustiprinti nedelsiant. Plėšrūnas gali sugrįžti į vietą, kurioje anksčiau rado lengvai pasiekiamo grobio, todėl po pirmojo apsilankymo gyvūnų saugumui reikėtų skirti dar daugiau dėmesio.
Siekiama uždrausti laikyti prie būdos pririštus šunis
Laukinių gyvūnų užpuolimas yra viena iš daugelio priežasčių, kodėl kuo greičiau turėtų būti priimtas draudimas laikyti šunis prie būdų. Lietuvoje vis dar įprastas šuns rišimas prie būdos augintiniui kelia ne tik fizinę žalą, bet ir ilgalaikes psichologines kančias. Taip laikomas augintinis negali patenkinti savo bazinių poreikių, neretai lieka be elementarios priežiūros, pagalbos, o kartais yra paliekamas tiesiog nugaišti.
„Nelaimėms, kai gyvi vilkų sudraskomi pririšti šunys būtų galima užkirsti kelią įvedus draudimą laikyti pririštus šunis. Patys esame sulaukę pranešimų apie nakčiai paliktus prie būdos šunis teritorijose, kuriose pastebėti siautėjantys vilkai. Deja, laikyti šunis pririštus prie būdos nėra draudžiama, todėl tiek mes, tiek atsakingos institucijos šiuo atveju esame bejėgiai. Situacija iš esmės pasikeis, kai bus įvestas draudimas rišti prie būdos šunis. Siekiame, kad šis draudimas būtų priimtas kuo greičiau“– teigia nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
2024 m. jau buvo pasiūlyta į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą įtraukti pataisą numatančią, kad šunis pririštus laikyti būtų galima vedant juos pasivaikščioti, įrangos ar patalpų valymo metu ir kitais atvejais, bet ne ilgiau kaip dvi valandas. Kitu atveju tai būtų laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais. Įstatymo pataisa nebuvo priimta ir grąžinta atgal iniciatoriams tobulinti.
„Nors prieš kelis metus svarstytas įstatymas ir nebuvo priimtas, GGI kaip organizacija siekianti geresnių gyvūnų laikymo sąlygų, sustoti neketina. Ir toliau dirbame, kad būtų įgyvendintas įstatyminės bazės koregavimas, griežtinant gyvūnų laikymo taisykles ir uždraudžiant rišti šunis“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Siekdami uždrausti laikyti šunis pririštus prie būdos, GGI parengė ir peticiją, kurią jau pasirašė daugiau nei 36 000 žmonių, o šią Seimo rudens sesiją planuojama pakartotinai teikti pataisą, šįkart su Aplinkos ministerijos užnugariu.
