„Blogos paslaptys“ ir tikrieji lytinių organų pavadinimai: patarė, kaip išmokyti vaiką atpažinti pedofilijos pavojų

Pirma, tai nėra toks retas, kaip galvojame, reiškinys. Iki 18 metų nuo skirtingos seksualinės prievartos nukenčia apie 20 proc. Vaikų. Kas penktas. Tai tragiškai daug.

Antra, turime mokyti vaikus atpažinti netinkamą elgesį su jais ir ką tada daryti.

Pagrindiniai dalykai, pagrįstai sumažinantys tikimybę vaikui nukentėti nuo seksualinio smurto:

Vaikas turi žinoti anatominius lytinių organų pavadinimus. Pastebėta, kad smurtautojai vengia vaikų, gebančių lytinius organus pavadinti tikraisiais jų vardais (varpa, penis, vulva).

Saugumo taisyklės: niekas neturi teisės liesti tavo privačių vietų, tu negali liesti kitų žmonių privačių vietų. Niekas neturi tau rodyti savo privačių vietų, o tu neturi jų rodyti kitiems (išimtis – jeigu reikia gydytojui apžiūrėti. Bet gydytojas turi įspėti, atsiklausti, mama arba tėtis bus šalia).

Neužtenka su vaiku pasikalbėti šia tema vieną kartą. Kalbėkite dažnai. Tai svarbu. Pateikite įvairias situacijas. Taip pat yra ir įvairių knygelių, verta turėti.

Mokykite pasitikėti vaiką savo jausmais. Jausmas, kad kažkas nemalonu, nejauku, kad kitas žmogus prašo ar reikalauja kažko netinkamo, yra kompasas, padedantis susigaudyti šiame dideliame ir painiame pasaulyje.

Supažindinkite su geromis ir blogomis paslaptimis. Gera paslaptis, kurią smagu turėti ir galiausiai ją atskleisime: pavyzdžiui tėčiui padarėme pyragą ir padovanosime tėčio gimtadienio rytą. Bloga paslaptis, kai nutinka kažkas negero, mums tą paslaptį yra nemalonu turėti, ji slegia. Apie blogas paslaptis būtina pasakyti mamai arba tėčiui.

Kaip elgtis, jeigu kažkas elgiasi netinkamai – bėk, spruk šalin, sakyk STOP.

Tai niekaip nereiškia, kad vaikai patys kalti dėl patirto smurto. Jie nėra kalti. Bet jeigu galime bent mažumėlę sumažinti tą vienas iš penkių skaičų, verta.

Šis įrašas buvo publikuotas psichologės psichoterapeutės Mildos Kielės „Facebook“ paskyroje