Sekite 15min Google
Gabrielė ir Laurynas susipažino Panevėžio krašto skautų bendruomenėje, kur abu dalyvaudavo bendruose renginiuose. Tačiau artimiau bendrauti pradėjo tik Laurynui po kelerių metų pertraukos sugrįžus į skautus. Vienoje stovykloje nutiko tai, ką abu šiandien prisimena su šypsena.
„Su Laurynu susižadėjome ir tuokėmės du kartus. Pirmą kartą tai įvyko skautų stovykloje, kai žaidimo metu Laurynas man pasipiršo, o vėliau stovykloje vyko ir mūsų vestuvės. Nuo tada pradėjome artimiau bendrauti ir tapome pora“, – šypsodamasi pasakoja Gabrielė.
Šiandien jie jau daugiau nei metus susituokę iš tikrųjų, o pastaruosius trejus metus drauge dirba Lietuvos skautijos labui. Juos vienija įsitikinimas, kad vaikystėje gautos galimybės gali turėti didžiulę įtaką žmogaus gyvenimui.
Kai galimybes norisi perduoti kitiems
Lauryno skautiškas kelias prasidėjo netikėtai. Devintoje klasėje bendraklasiai paklausė, ką jis veiks per aštuntą pamoką. Išgirdę, kad nieko nesuplanavęs, tiesiog nusprendė: „Gerai, eisim į skautus.“ Taip vienas paprastas pokalbis tapo daugiau nei dešimtmetį trunkančio nuotykio pradžia.
Kaip teigia Laurynas, per tą laiką teko organizuoti ne vieną stovyklą, statyti tiltus ir stovyklų vartus, dainuoti prie nesuskaičiuojamų laužų, mokytis pačiam ir savo žinias perduoti jaunesniems. Tačiau svarbiausia jam – ne nuotykiai.
„Svarbiausia – padėjau pamatą ne vienam paaugliui, ant kurio jis gali tvirtai atsistoti gyvenime. O pagrindinė mano pamoka – vertinti tai, ką turiu, ir tikėti tuo, ką darau“, – dalijasi Laurynas.
Gabrielė taip pat sako, kad skautai jai davė gerokai daugiau nei prasmingą laisvalaikį. Čia ji galėjo saugiai klysti, išbandyti idėjas ir augti, lydima žmonių, kurie ja tikėjo.
„Didelė dalis to, ką šiandien moku ir kokia esu, atėjo būtent iš skautų. Dabar norisi šią patirtį perduoti kuo daugiau vaikų ir jaunimo“, – sako ji.
Šis noras virto ir kasdieniu darbu. Gabrielė Lietuvos skautijos vyriausiąja skautininke tapo vos 22-ejų, nors apie šias pareigas svajojo dar būdama paauglė. Tiesa, ryžtis kandidatuoti nebuvo lengva.
„Labai norėjau pabandyti, bet kartu buvo baisu prisiimti atsakomybę už tūkstančius narių. Išsiųsti kandidatavimo dokumentų pati taip ir neišdrįsau – mygtuką „Siųsti“ paspaudė mano vyras“, – šypsosi Gabrielė.
Šiandien nemažą sutuoktinių kasdienybės dalį sudaro dokumentai, projektai ir finansavimo paieškos. Tačiau už šių darbų slypi prasmingas tikslas.
„Kartais pavargstame, bet tuomet primename sau, dėl ko visa tai darome. Už tų dokumentų yra vaikai ir jaunimas, kuriems galime suteikti galimybių, kokių galbūt jie niekur kitur neturėtų. Labai gera matyti, kaip stovyklose ar mokymuose įgytos žinios vėliau virsta jų pačių iniciatyvomis“, – pasakoja Gabrielė.
Nuo skautiškų nuotykių iki atsakomybės už valstybę
Skautuose ugdomas atsakomybės jausmas neapsiriboja stovyklomis ar pagalba draugui. Gebėjimas bendradarbiauti, priimti sprendimus, nepasimesti sudėtingose situacijose ir pasirūpinti kitais tampa svarbia visuomenės pilietinio atsparumo dalimi.
„Negalime visko palikti tik valstybei. Kiekvienas turime prisiimti savo dalį atsakomybės. Pirmiausia svarbu gebėti pasirūpinti savimi ir artimaisiais, o tuomet galime padėti ir kitiems. Kuo geriau esame pasirengę patys, tuo daugiau pagalbos gali sulaukti tie, kuriems jos labiausiai reikia“, – sako Gabrielė.
Siekiant šias žinias perduoti jaunajai kartai, Lietuvos skautijoje sukurtas pilietinio atsparumo ir pasipriešinimo modulis, pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms. Tai – praktinis įrankis vadovams, padedantis svarbias temas įtraukti į įprastas sueigas, žygius ir stovyklas.
Jaunesnieji skautai žaisdami mokosi įsiminti artimųjų telefono numerius, atpažinti nesaugias situacijas ir suprasti, kur kreiptis pagalbos. Vyresnieji kartu su šeimomis aptaria veiksmų planus, mokosi atpažinti civilinės saugos signalus, o paaugliai gilina pirmosios pagalbos žinias, mokosi atskirti patikimą informaciją nuo dezinformacijos ir susipažįsta su neginkluoto pilietinio pasipriešinimo galimybėmis.
„Svarbu, kad vaikai ne tik išgirstų, ką reikėtų daryti, bet ir patys tai išbandytų. Vien žinoti, kad šeimai reikalingas veiksmų planas, neužtenka – reikia jį kartu aptarti ir suprasti savo veiksmus. Taip vaikas tampa savarankiškesnis, o kartu geriau pasirengia ir visa šeima“, – aiškina Gabrielė.
Laurynas priduria, kad tai atspindi vieną svarbiausių skautiško metodo principų – mokymąsi veikiant.
„Gali perskaityti dešimt instrukcijų, bet kai iš tikrųjų prireikia veikti, svarbiausia ne tai, kiek jų perskaitei, o ką gebi padaryti. Leidžiame vaikams patiems išbandyti, suklysti, atrasti sprendimus ir pasimokyti iš savo patirties. Taip įgytos žinios tampa įgūdžiais, kuriais gali pasikliauti tada, kai jų labiausiai reikia“, – sako Laurynas.
Modulis padeda jaunimui ne tik pasirengti netikėtoms situacijoms, bet ir suprasti savo vaidmenį bendruomenėje. Siekiama, kad naujasis ugdymo turinys pasiektų daugiau kaip 2 000 vaikų ir jaunų žmonių visoje Lietuvoje, o parengti savanoriai ir vadovai įgytas žinias perduotų savo bendruomenėse.
Prie modulio įgyvendinimo prisidėjo ir „Gerų darbų dirbtuvių“ neliečiamojo kapitalo fondas, skyręs paramą šiai veiklai. Lietuvos skautija dėkinga už paramą iniciatyvai, kuri padeda auginti žmones, pasirengusius pasirūpinti ne tik savimi, bet ir aplinkiniais.
„Remiame iniciatyvas, kurios ne tik kuria apčiuopiamą naudą šiandien, bet ir prisideda prie Lietuvos ateities. Tikime, kad pažanga Lietuvoje prasideda nuo žmonių, idėjų ir darbų, kurie augina stipresnę visuomenę“, – teigia „Gerų darbų dirbtuvių“ neliečiamojo kapitalo fondo vadovas Vytenis Kinduris.
Skautauti niekada nevėlu
Gabrielės ir Lauryno istorija primena, kad savanorystė nėra vien laiko skyrimas kitiems. Tai galimybė augti pačiam, atrasti bendraminčių ir matyti, kaip tavo pastangos keičia kitų gyvenimus.
Laurynas įsitikinęs, kad skautiškoje bendruomenėje vietos gali atrasti kiekvienas, tačiau kartais didžiausia kliūtimi tampa mūsų pačių susikurti pasiteisinimai.
„Suaugę labai mėgstame sakyti, kad neturime laiko, esame per seni ar nieko apie skautus neišmanome. Bet juk niekas negimė mokėdamas vadovauti stovyklai ar ugdyti vaikus. Mūsų bendruomenėje yra inžinierių, programuotojų, mokytojų, buhalterių – žmonių, kurių patirtys visiškai skirtingos, bet visi turime ko vieni iš kitų išmokti. O kartais net koks penkiolikmetis gali tave išmokyti daugiau, nei tikėjaisi. Tai jei galvoji, kad neturi ką pasiūlyti, leisk suabejoti. Gal tiesiog dar nepabandei?“ – šypsosi Laurynas.
Skautavimui nereikia nei ypatingų gebėjimų, nei ilgametės patirties. Vieni čia dalijasi savo žiniomis, kiti išbando tai, kam iki šiol pritrūkdavo drąsos. O svarbiausia – padėdamas augti kitam, neretai pats atrandi daugiau, nei tikėjaisi.
Kartais šis kelias prasideda nuo draugų kvietimo ateiti į skautų sueigą. Kartais – nuo nedrąsiai paspausto mygtuko „Siųsti“. O kartais net nuo žaismingų vestuvių skautų stovykloje. Galbūt naujam gyvenimo nuotykiui pradėti tereikia vieną kartą pasakyti „taip“. O visa kita, kaip teigia Lietuvos skautija, ateina pakeliui.
