Laidoje „Dar geresnis tėtis“ su Justu Rožėnu, D.Zvonkus dalinosi, jog vaikai buvo vienas iš gyvenimo įvykių, kai natūraliai įeini į vadovaujančio poziciją – kad ir kaip vaikai besielgtų, juos turi suvaldyti, pasakyti, ką daryti.
„Manyje gal atsirado daugiau konkretumo, nes anksčiau aš buvau užsisvajojęs. Į vaiko poreikius reikia įsijausti saikingai, nes tu esi suaugęs, turi daugiau patirties ir žinai, kad žinai geriau. Nereikia išradinėti dviračio“, – mano D.Zvonkus.
Žaibas iš dangaus
Deivydo sūnui Donatui (8 m.) nustatytas autizmo spektro sutrikimas. Vyras sako, kad sūnui tuomet buvo dveji ir ši diagnozė buvo lyg žaibas iš dangaus. „Mes suklusome, ką gi čia daryti? Matėme, kad vaikas šiek tiek keistas, tačiau ir aš keistas. Ta diagnozė mums tuo metu buvo keista, bet privertė domėtis. Na ir kažkaip – tu negali pasirinkti, kokioj šaly tu gimsi, kas tavo tėvai, na ir kokie vaikai gimsta. Visas gyvenimas toks ir yra, kad daugumos aplinkybių ar sąlygų pasirinkti negali“, – kalbėjo D.Zvonkus.
Jis tęsia, kad nerimo buvo ir yra – pradedi gūglinti, ką apskritai tas dalykas (autizmo spektro sutrikimas) reiškia. „Tai girdėta, supranti, kad tai raidos sutrikimas, tačiau ties tuo žinios baigiasi. Prasidėjo skaitymai, daug skirtingų nuomonių, ir reikėjo rasti būdų, kaip viską atsijoti“, – laidoje kalbėjo D.Zvonkus.
Pirmoji žinia porą – Deivydą ir Katažiną - išgąsdino ir mobilizavo, paskatino domėtis, ką daryti, kaip su duotomis aplinkybėmis padaryti geriausią sprendimą. „Be abejo daug emocinių audrų buvo žmonai, bet ji nenorėjo manęs užkrauti, o tai - nežinau ar gerai. Aš pats pradėjau daugiau analizuoti, nes kai gauni diagnozės pavadinimą, tada jau žiūri“, – dalinosi pašnekovas.
Jis priduria, kad vis dar ieško geriausio sprendimo, kaip sako – „tęsiasi ekskursija pas specialiuosius pedagogus“, – pabando vienur, stebi situaciją, apsilanko pas kitus rekomenduotus specialistus. „Vienu metu supratome, kad gal per daug vaiką vedame, tada pamažinome. Mano sūnus gyvena savo pasaulyje ir įvesti į kokį nors kontekstą jį nėra lengva“, – sakė D.Zvonkus.
Laiko skiria vienodai
Deividas dalinasi, kad abiem vaikam stengiasi skirti tiek pat laiko: „Dukra – tikras mūsų ramstis, empatiška, labai daug supranta ir kartu su mumis augina broliuką. Aš tiesiog būnu tėčiu – taip, kaip man gaunasi, tėvystė yra instinktas. Ar iššūkis tėvystė pati savaime? Koks čia iššūkis? Jeigu tau iššūkis, tai turi spardyti sau sėdimąją ir kažkaip atsitokėti, eiti į priekį“.
Ką pasakytų kitiems tėvams? „Vienintelis dalykas – vadovautis sveiku protu. Jeigu pasiklydote tarp knygų, auginkit taip, kaip suprantate patys. Juk taip ir keitėsi kartos“, – laidoje sakė D.Zvonkus.
Daugiau Deivido įžvalgų apie šeimą ir vaikus – laidoje „Dar geresnis tėtis“.
