Su labai skirtingais pacientais ir situacijomis kasdien susiduria „Hačiko“ gyvūnų klinikos Riešėje veterinarijos gydytoja echoskopuotoja Aurelija Buteikienė. Jos darbe svarbu ne tik atpažinti iš pirmo žvilgsnio įprastų simptomų priežastis, bet ir greitai priimti sprendimus sudėtingais atvejais, atlikti reikalingus tyrimus ar operacijas.
„Veterinarijoje retai gali numatyti, kokia bus diena. Kartais už iš pirmo žvilgsnio paprasto simptomo slypi visai kita problema, o kartais prireikia greitai sutelkti visą komandą ir pasitelkti klinikoje turimą diagnostinę ar endoskopinę įrangą ir veikti labai greitai“, – pasakoja veterinarijos gydytoja.
Kai viskas prasideda nuo galvos kratymo
Vienerių metų vengrų vižlas Tobis į kliniką atvyko dėl dažnai pasikartojančio galvos kratymo. Ištyrus iš ausies paimtą mėginį, nustatytas padidėjęs Malassezia mieliagrybių kiekis.
Šių mikroorganizmų gali būti ir sveiko šuns odoje, tačiau jiems pradėjus pernelyg sparčiai daugintis gali atsirasti niežėjimas, paraudimas, išskyros ar nemalonus kvapas.
„Galvos kratymas nėra diagnozė – tai ženklas, kad gyvūnas jaučia niežėjimą, skausmą ar kitokį diskomfortą“, – aiškina Aurelija.
Tobio šeimininkams buvo pateiktos ausų priežiūros ir profilaktikos rekomendacijos. Pasak gydytojos, jei problema kartojasi, svarbu ieškoti ir ją lemiančių veiksnių, pavyzdžiui, alergijos ar odos ligos.
Diabetas, kurį pavyksta kontroliuoti
Trylikos metų šuo Meška serga cukriniu diabetu ir yra gydomas insulinu. Tinkamai parinktas gydymas padeda kontroliuoti ligą ir palaikyti gerą jo savijautą.
Sergant diabetu svarbu laikytis nustatyto insulino leidimo ir šėrimo režimo, stebėti gyvūno apetitą, troškulį, svorį bei aktyvumą.
„Tinkamai parinkus gydymą ir šeimininkams laikantis rekomendacijų, net ir vyresnio amžiaus gyvūnas gali jaustis gerai ir gyventi visavertį gyvenimą“, – sako Aurelija.
Pokytis, rastas dar prieš atsirandant simptomams
Žibutė į kliniką atvyko ne dėl prastos savijautos, o profilaktiniams tyrimams. Vienas jų buvo pilvo organų echoskopija.
Tyrimo metu tulžies pūslėje pastebėtas minimalus nuosėdų kiekis. Kadangi pokytis nedidelis, gydymo skirti neprireikė, tačiau rekomenduota echoskopiją kartoti kas pusę metų ir stebėti situaciją.
„Ne kiekvieną rastą pokytį reikia iš karto gydyti. Kartais svarbiausia jį užfiksuoti ir stebėti, ar laikui bėgant situacija nesikeičia“, – aiškina veterinarijos gydytoja.
Vienas, bet labai didelis jauniklis
Visai kitokia istorija į kliniką atvedė kalytę Shaulą. Ji nėštumo metu periodiškai lankėsi klinikoje, buvo stebima jos ir būsimo jauniklio būklė, atliekami progesterono tyrimai.
Shaula laukėsi vieno, tačiau labai didelio jauniklio. Įvertinus jo dydį, natūralus gimdymas būtų buvęs rizikingas, todėl nuspręsta atlikti planinį cezario pjūvį.
Tyrimų rezultatai padėjo pasirinkti laiką, kai jauniklis jau buvo pakankamai subrendęs. Operacijos metu į pasaulį saugiai atkeliavo Shaulos mažylis.
„Cezario pjūvio metu turime du pacientus – mamą ir jos jauniklį. Svarbi ne tik pati operacija, bet ir pirmosios naujagimio gyvenimo minutės“, – sako Aurelija.
Kai skrandyje randama ne viena, o dvi kojinės
Dvylikos metų Sibiro haskio mišrūnė Zara į kliniką atvyko dėl vėmimo nesuvirškinto maisto masėmis.
Zarai buvo atlikti kraujo, pilvo ultragarsinis ir rentgenologinis tyrimai. Jie leido įtarti, kad skrandyje gali būti svetimkūnis, o galutinį atsakymą pateikė endoskopija – skrandyje gydytoja pamatė dvi kojines.
„Šeimininkai ne visada mato, kada gyvūnas ką nors praryja. Kartais daiktas namuose tiesiog dingsta, o pirmieji simptomai pasirodo tik vėliau“, – pasakoja Aurelija.
Abi kojines pavyko pašalinti endoskopu, todėl Zarai neprireikė atviros pilvo operacijos. Po procedūros ji buvo stebima klinikoje ir dar tą pačią dieną išleista sveikti namuose.
„Kojinės atrodo minkštos ir nepavojingos, tačiau skrandyje ar žarnyne jos gali susisukti, įstrigti ir sustabdyti maisto slinkimą. Kuo ilgiau delsiama, tuo didesnė audinių pažeidimo ir sudėtingesnio gydymo rizika“, – perspėja Aurelija.
Ką verta žinoti augintinių šeimininkams?
„Šeimininkas geriausiai pažįsta savo gyvūną, todėl net ir nedideli elgesio ar savijautos pokyčiai gali būti svarbūs. Kuo tiksliau žinome, kada ir kaip prasidėjo simptomai, tuo greičiau galime rasti jų priežastį“, – sako veterinarijos gydytoja Aurelija Buteikienė.
- Stebėkite ne tik akivaizdžius simptomus, bet ir pasikeitusį apetitą, aktyvumą, miegą, elgesį ar reakciją į prisilietimus.
- Neatidėliokite vizito, jei simptomai kartojasi, stiprėja arba gyvūno savijauta staiga pablogėja.
- Profilaktinės patikros, tyrimai ir iš anksto suplanuota priežiūra svarbūs ne tik susirgus, bet ir stebint nėštumą, lėtines ar linkusias kartotis problemas.
- Negydykite augintinio savarankiškai vien pagal matomą simptomą – panašiai pasireiškiančių būklių priežastys gali būti labai skirtingos.
- Pasirūpinkite saugia namų aplinka: smulkius, lengvai praryjamus daiktus, vaistus ir pavojingus produktus laikykite augintiniui nepasiekiamoje vietoje.
Laiku atlikta apžiūra, tinkamai parinkti tyrimai ir gydytojo patirtis padeda ne tik nustatyti problemą, bet ir pasirinkti gyvūnui saugiausią pagalbos būdą.
