Sekite 15min Google
Su tokiais skirtingais pacientais kasdien susiduria „Hačiko“ gyvūnų klinikoje dirbanti veterinarijos gydytoja Kotryna Kazlauskaitė. Kartais diagnozei nustatyti užtenka apžiūros, o kartais prireikia echoskopijos, kraujo bei rentgenologinių tyrimų ar operacijos.
„Augintiniai negali pasakyti, kur ir kaip jiems skauda, todėl labai svarbūs šeimininkų pastebėti pokyčiai. Toliau mūsų užduotis – nuosekliai išsiaiškinti jų priežastį ir pasirinkti gyvūnui tinkamiausią pagalbos būdą“, – pasakoja veterinarijos gydytoja.
Pilvas didėjo, nors savijauta išliko gera
Beveik dvylikos metų vipetės Unios šeimininkai pastebėjo, kad jos pilvas vis didėja. Nors kalytė jautėsi gerai, jie nusprendė išsiaiškinti priežastį.
Atlikus pilvo organų echoskopiją paaiškėjo, kad beveik visą pilvo ertmę užima didžiulis darinys. Nepaisant Unios amžiaus ir operacijos sudėtingumo, nuspręsta jį pašalinti.
Tik operacijos metu galutinai paaiškėjo, kad darinys buvo išaugęs iš gimdos kaklelio. Jį pavyko sėkmingai pašalinti. Pašalintas darinys svėrė net 3,58 kg – įspūdingą svorį, sudarantį reikšmingą dalį pačios vipetės kūno masės. Po operacijos Unia gydymą tęsė namuose ir dabar jaučiasi puikiai. Po operacijos buvo nuspręsta darinio papildomai netirti, todėl tikslus jo tipas liko nenustatytas.
„Vyresnio gyvūno amžius savaime nereiškia, kad operuoti negalima. Vertiname bendrą paciento būklę, tyrimų rezultatus, galimas rizikas ir tai, kokią naudą suteiks gydymas“, – paaiškina Kotryna.
Staigus vėmimas ir kraujingas viduriavimas
Šešerių metų bišono Bellos savijauta pablogėjo labai staigiai – ji pradėjo vemti ir viduriuoti su krauju. Atlikus tyrimus nustatyta ryški dehidratacija ir įtartas hemoraginis gastroenterokolitas.
Bellai buvo taikomas simptominis gydymas ir intraveninės infuzijos. Per tris dienas kalytės būklė stabilizavosi, ji visiškai atsigavo ir galėjo grįžti namo.
„Kai gyvūnas vienu metu vemia, viduriuoja ir netenka skysčių, jo būklė gali pasikeisti labai greitai. Tokiais atvejais geriau kreiptis kuo anksčiau, o ne laukti, ar simptomai praeis savaime“, – sako gydytoja.
Kaulas įstrigo skersai burnos
Ketverių metų mišrūno Bobio šeimininkai jo burnoje pastebėjo kaulo atplaišą, tačiau namuose jos pašalinti nepavyko.
Klinikoje paaiškėjo, kad kaulas buvo įstrigęs taip, jog viena aštri jo pusė sužalojo žandą, o kita paliko žaizdą dantenose. Bobis buvo seduotas, svetimkūnis saugiai pašalintas, o žaizda susiūta. Tą pačią dieną šuo išleistas gydytis namuose.
„Jeigu daiktas įstrigęs giliai arba gyvūnas dėl skausmo priešinasi, nereikėtų jo traukti jėga. Bandymas svetimkūnį pašalinti namuose gali dar labiau pažeisti audinius ir sukelti augintiniui didelį stresą. Tokiais atvejais saugiausia kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – perspėja Kotryna.
Atvira kojos žaizda po grįžimo iš lauko
Dešimties metų Kornvalio reksas Disi vieną rytą grįžo iš lauko smarkiai kraujuodamas. Šeimininkai pastebėjo didelę užpakalinės kojos žaizdą ir nedelsdami atvyko į kliniką.
Apžiūros metu paaiškėjo, kad trauma buvo gerokai rimtesnė, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio – Disi patyrė vadinamąją „degloving“ traumą, kai nusiplėšia didelis odos lopas ir atsiveria gilieji audiniai. Katinas buvo seduotas, žaizda kruopščiai išvalyta, pašalinti pažeisti audiniai, ji susiūta ir sutvarstyta. Po procedūros Disi gydymą tęsė namuose.
„Katėms po muštynių ar kitų lauko traumų iš pirmo žvilgsnio matoma žaizda ne visada atspindi tikrąjį pažeidimo mastą. Jei augintinis kraujuoja, šlubuoja ar matomas odos atsisluoksniavimas, delsti nereikėtų – kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad žaizda sėkmingai sugis“, – sako veterinarijos gydytoja Kotryna Kazlauskaitė.
Negalėjo pasišlapinti dėl daugybės akmenų
Penkerių metų šuns Rekso šeimininkai į kliniką kreipėsi pastebėję, kad augintinis visiškai negali pasišlapinti.
Atlikus echoskopinį ir rentgenologinį tyrimus nustatyta, kad Rekso šlapimo pūslė persipildžiusi, joje susidarę daugybiniai akmenys, o dalis jų užkimšo šlaplę. Joje įstrigę akmenys buvo nustumti atgal į šlapimo pūslę ir chirurgiškai pašalinti.
Kadangi Reksas buvo nekastruotas, šeimininkams sutikus tos pačios nejautros metu atlikta ir kastracija. Tam tikrais atvejais ji gali padėti sumažinti kai kurių šlapimo akmenų atsinaujinimo riziką, todėl buvo nuspręsta abi procedūras atlikti vienos nejautros metu.
„Visiškas negalėjimas pasišlapinti yra skubi būklė. Jei gyvūnas dažnai bando šlapintis, tačiau šlapimo neišskiria arba pasirodo tik keli lašai, laukti negalima“, – pabrėžia Kotryna.
Ką naudinga žinoti augintinių šeimininkams?
Prieš vykdami į kliniką prisiminkite ar užsirašykite, kada prasidėjo simptomai ir kaip jie keitėsi. Jei įmanoma, nufilmuokite augintinį tuo metu, kai pasireiškia simptomai – tai gali padėti gydytojui tiksliau įvertinti augintinio būklę.
- Nevertinkite problemos rimtumo vien pagal augintinio nuotaiką. Palaipsniui didėjantis pilvas, svorio pokyčiai yra priežastis pasitikrinti, net jei gyvūnas atrodo žvalus.
- Jei augintinis pakartotinai vemia, viduriuoja su krauju, yra labai nusilpęs ar negali pasišlapinti, į veterinarijos kliniką reikėtų kreiptis nedelsiant.
- Jei burnoje, letenoje ar žaizdoje įstrigo svetimkūnis, netraukite jo jėga. Saugiam pašalinimui gali prireikti profesionalios pagalbos.
- Po procedūros ar operacijos laikykitės kontrolinių vizitų plano, net jei augintinis greitai pasijuto geriau – gijimo eigą ne visada galima įvertinti vien pagal jo elgesį.
- Vyresniems gyvūnams reguliarios profilaktinės apžiūros ir gydytojo rekomenduoti tyrimai padeda pastebėti pokyčius dar prieš atsirandant ryškiems simptomams.
Šios istorijos prasidėjo labai skirtingai – nuo pamažu didėjančio pilvo iki staigaus kraujavimo ar negalėjimo pasišlapinti. Kiekvienu atveju svarbūs buvo šeimininkų pastebėjimai, tiksliai parinkti tyrimai ir laiku priimtas gydytojos sprendimas.
