Kiekvieną savaitę portale 15min kviečiame skaityti žurnalistės, priklausomybių konsultantės Gabijos Vitkevičiūtės parengtas ištraukas iš jos knygos „Širdies tatuiruotės“, kurioje ji dalijasi asmenine patirtimi, kai gyvenimas su priklausomu žmogumi yra kaip kelias su bedugnėmis ir viršukalnėmis.
Jei kalbame apie sunkias šeimas, turime skirti – yra probleminės ir disfunkcinės šeimos.
Probleminės – tai nepilna, skurdi, ligota, poskyrybinė, vaikai gyvena pas globėjus ar senelius, depresyvi šeima.
Disfunkcinė – tai smurtaujanti, priklausoma, apleista, be ribų arba su pažeistomis ribomis, kupina paslapčių ir išnaudojimo šeima. Jei šeimoje gyvena bent vienas priklausomas žmogus ir jis atima didžiąją dalį kiekvieno nario laiko, ji visada bus vadinama neveikiančia arba disfunkcine.
Knygoje pateikiu lentelę, kurioje labai aiškiai matome, kuo skiriasi funkcinė ir neveikianti (disfunkcinė) šeima. Šiandien paskaitykite bendrą apžvalgą, o jei bus svarbu, įniksite giliau.
Taigi gyvenimas disfunkcinėje šeimoje – didelė netektis. Kaip ir priklausomybė – vienareikšmiškai praradimų liga, ji paliečia visas sritis – biologinę, psichologinę ir socialinę. Vaiko pasaulyje – lygiai taip pat. Savo kalibrą ar laipsnį kiekvienas galime pasimatuoti – galbūt jau seniai gyvenate karo sąlygomis, o gal tik viena kita korekcija, ir sąmoningu plastišku šuoliu įsliuogsite į laimingesnį.
Disfunkcinės šeimos ypatumai – skubėk, judėk, budėk – savo įspaudus palieka visam gyvenimui. Tai šokis medinėmis kojomis – kiek reikės stengtis, kad jis taptų elegantiškas.
