Rugpjūčio 1-ąją čia, miesto parke, vyks didžiausias giminių piknikas ir nemokamas muzikos žvaigždžių koncertas po atviru dangumi. Vykstantiems į Giminines, Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras paruošė atmintinę, ką dar mieste bei aplink jį galima aplankyti tos pačios kelionės metu.
Atmintinėje – ne tik įsimintinos vietos, muziejai, bet ir specialūs pasiūlymai rugpjūčio 1 dienai. Į kai kuriuos tereikia užsiregistruoti iš anksto.
Muziejai
1922 m. įkurtas Kėdainių krašto muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje.
1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus, sujungus M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo pertvarkytas į Krašto muziejų.
2000 m. Krašto muziejus įsikėlė į buvusį karmelitų vienuolyno pastatą Didžiojoje gatvėje.
Apsilankydami muziejuje išvysite unikalius savamokslio medžio drožėjo Vinco Svirskio (1835–1916) kelių metrų aukščio kryžius ir koplytstulpius, pasigrožėsite muziejaus puošmena vadinamais XIX a. Anglijos meistrų pagamintais ir aukso medaliu Paryžiaus parodoje apdovanotais ragų baldais. Ekspozicijoje „Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ galima daugiau sužinoti apie Kėdainių krašto žmogų, genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą Czeslawą Miloszą.
Ekspozicija „Kėdainių ryšiai su pasauliu“ leis ne tik atrasti Kėdainių ryšius su pasauliu XVII–XVIII a., bet ir kvies išbandyti interaktyvų žaidimą, leidžianti pabūti XVII a. pirkliu.
Ekspozicijoje „Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“ lankytojai nusikelia į Kėdainių aukso amžių. Šios ekspozicijos pagrindas – interaktyvus maketas. Jo dėka apie pagrindinius mieste buvusius objektus papaskos septyni personažai – XVII a. Kėdainių gyventojai. Turėsite galimybę ne tik girdėti tikrus, istoriniais dokumentais paremtus pasakojimus, bet ir ekranuose matysite Kėdainių miesto vaizdus, kurie atkurti naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.
Ekspozicijoje „Miesto savininkai“ susipažinsite su visais Kėdainių miesto savininkais bei sužinosite mūsų miesto herbo istoriją.
Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus evangelikų reformatų bažnyčia
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia – viena seniausių ir didžiausių protestantų bažnyčių Lietuvoje.
Bažnyčią statyti Kristupas II Radvila ėmėsi 1629 m. Didžiosios Rinkos aikštės pakilumoje. Tačiau statybų pabaigos jis nesulaukė, mirė 1640 m. tik įpusėjus bažnyčios darbams.
1652 m. statinį užbaigė jo sūnus Jonušas II Radvila.
Bažnyčios interjeras buvo santūrus ir skoningas, be puošnių altorių, šventųjų paveikslų, be katalikų šventovėms būdingų statulų. Altorių sudarė prie rytinės sienos stovėjęs Dievo stalas ir ant jo padėta 1563 m. Lietuvos Brastoje išleista Biblija.
Už Dievo stalo stovėjo kryžius, už jo ant sienos — lotyniškas užrašas Soli Deo Gloria (lot. Garbė vieninteliam Dievui), skelbiantis pamatinę krikščionybės taisyklę: neturėti kitų dievų, tik Jį vieną.
Didžiausios interjero puošmenos buvo aukšto skliauto centre kabėjęs didelis ažūrinis kaldintas sietynas, manierizmo stiliaus drožinėti ąžuoliniai sienų paneliai, sakykla, kunigų ložė ir kunigaikščių Radvilų sostas. Bažnyčios interjeras iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos nepakito. Jo nesunaikino net Napoleono armijos kariai, kurie 1812 m. bažnyčioje įrengė arklides.
Didžiausių nuostolių atnešė sovietmetis. Bažnyčia paversta grūdų sandėliu, o vėliau – vaikų sporto mokykla. Unikalaus darbo sakykla, kunigų ložė, Radvilų sostas, paneliai ir suolai sulaužyti, mauzoliejuje esantys sarkofagai buvo suniokoti, kunigaikščių ir garbingų miestiečių palaikai išniekinti.
1986 – 1991 m. bažnyčia buvo restauruota. Lietuvai atgavus nepriklausomybę bažnyčia ir joje esantis mauzoliejus tapo Kėdainių krašto muziejaus padaliniu.
2002 m. Daugiakultūris centras įkurtas restauruotoje buvusioje XIX a. mažojoje žieminėje sinagogoje. Sinagoga (gr. synagoge – susirinkimas, suėjimas), reiškianti susirinkimą, taip pat žydų maldos namus, yra pašvęsta trims tikslams: religinėms apeigoms, studijoms ir bendruomenės susirinkimams.
Šalia Didžiosios sinagogos (kur dabar įsikūrusi Kėdainių dailės mokykla) nuo 1837 iki 1857 m. buvo pastatyta šildoma Mažoji žieminė sinagoga arba didysis beit midraš (mokymo namai). Pastatas turi 12 langų, vakarų pusėje įrengtas prieangis, iš kurio patenkama į vyrų salę pirmame aukšte ir į antrojo aukšto galerijas, kuriose meldėsi moterys.
Pagrindinė patalpa sinagogoje yra vyrų maldų salė; svarbiausia joje – aron kodešas ir bimos vieta tarp didelių keturių kolonų.
Šalia Mažosios sinagogos dar stovėjo namas, kuriame veikė kalėjimas ir gyveno šochetas – skerdikas. Šį namą su Mažąja sinagoga jungė į sinagogų kiemą vedantys balti vartai, ant kurių buvo įrengtas saulės laikrodis. Tokiu būdu buvo suformuotas 3 pastatų kompleksas.
Deja, per II -ąjį pasaulinį karą ir sovietmečiu skerdiko namas su vartais buvo nugriauti, o iki mūsų dienų išliko tik abi sinagogos – Didžioji vasarinė ir Mažoji žieminė.
J. Monkutės-Marks muziejus galerija
Janina Monkutė-Marks gimė 1923 m. rugsėjo 21 d. Lietuvoje, Radviliškio mieste, mirė 2010 m. lapkričio 13 d., Čikagoje.
Kaip teigia menotyrininkas Danas Lapkus, „Savo kūryba dailininkė sugebėjo užimti ryškią ir savitą vietą ne tik Amerikos lietuvių, bet visos Amerikos tekstilės meno kontekste. Jos sėkmę patvirtino nuolatiniai kvietimai dalyvauti kviestinėse amerikiečių ir tarptautinėse parodose, tačiau geriausias įrodymas – daugiaplanis, nuoširdus Janinos Monkutės-Marks menas, kur dera ironija ir tragizmas, gilus religinis jausmas ir laisvamanybė, primityvaus meno atspindžiai ir drąsūs modernistiniai pareiškimai“.
2001 m. spalio 20 d. naujasis Janinos Monkutės-Marks muziejus atvėrė duris lankytojams.
2000 m. Janina Monkutė-Marks įsteigė pelno nesiekiančią organizaciją ir įsigijo buvusio krašto muziejaus pastatą. Muziejus galerija rekonstruota iš vieno aukšto dviejų fligelių pastato, kuriame nuo XX a. pr. iki Pirmojo pasaulinio karo buvo Juozapavos palivarko sodybos pastatas. Tarpukariu rekonstruotame pastate veikė notarų kontora, pirmaisiais sovietmečio dešimtmečiais – moksleivių namai, o nuo 1967 iki 2000 m. – Kėdainių krašto muziejus.
2007 m. rugpjūčio 12 d.Janinai Monkutei–Marks suteiktas Kėdainių krašto garbės pilietės vardas. Šį titulą išeivijos menininkė pelnė už ypatingą indėlį į Kėdainių rajono ir visos Lietuvos kultūrinį gyvenimą, profesionalaus meno puoselėjimą, švietėjišką veiklą, nuolatinį dėmesį kėdainiečiams ir bendruomenės stiprinimą bei Lietuvos vardo garsinimą visame pasaulyje.
2022 metais Janinos Monkutės – Marks šeimai nusprendus muziejų parduoti, 2023 m. jį įsigijo Kėdainių rajono savivaldybė ir muziejus – galerija tapo Kėdainių krašto muziejaus padaliniu.
Aplink Kėdainius
Lietuvos geografinis vidurys ir lietuviškasis Stounhendžas
1995 m. Ruoščių kaime oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š. Pl. ir 23°54’r. ilg.).
Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. 2009 metais įrengtas naujas ženklas. Ant akmenų pastatyta granito lentelė su iškaltomis geografinio vidurio koordinatėmis.
2021 m. prie Lietuvos geografinio centro sukurta Stounhendžą primenanti ,,Meilės ir taikos gėlė“ – dvylikos didelių 36 metrų skersmens lauko akmenų ratas, kurio centre stovi tryliktasis akmuo.
Akademija yra apie 15 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių. Dotnuva rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą pamininėta 1372 m. Dotnuvos dvaras žinomas nuo XVI amžiaus.
Dvarvietė ilgainiui imta vadinti Akademija. Dotnuvos dvaro parkas laikomas vienu turtingiausių pagal savo dendrologinę vertę Lietuvoje.
Buvusiuose rūmuose šiuo metu gyvena šeimos, rūmus supa išlikę tvenkiniai. Parke pastatyti paminklai žemės ūkio mokslininkams, Klaipėdos krašto vaduotojams. Akmuo skirtas įamžinti Dotnuvos žemės ūkio technikumo moksleivių ir mokytojų žygį 1923 m. vaduoti Klaipėdą.
Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, klebonija ir sakralinio meno „saugotuvės“
Paberžės dvaro savininkas grafas Šilingas pastatydino medinę bažnyčią, kuri greitai sudegė. 1858 m. buvo pastatyta (stovinti ir dabar) medinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia.
Joje kunigavo vienas 1863 m. sukilimo vadų kunigas Antanas Mackevičius (1828–1863), 1863 m. kovo 20 d. bažnyčioje perskaitęs sukilimo manifestą ir išsivedęs sukilėlių būrį kovoti prieš caro priespaudą. 1966 m. į Paberžę buvo paskirtas vienuolis kapucinas, kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas.
Kunigas suremontavo ir išpuošė bažnyčią, sutvarkė kaimo kapinaites. Šventoriuje ir kapinėse jis pastatė originalių paminklų, klebonijoje ir šalia esančioje klėtelėje įkūrė unikalų bažnytinio ir liaudies meno muziejų. Bažnyčioje yra itin vertingų paveikslų, pamatysite žymiausio lietuvių dievdirbio Vinco Svirskio kryžių. Teigiama, kad jo sukurtas ir šios bažnyčios altorius.
Paberžės dvaras (1863 m. sukilimo muziejus)
Paberžės bažnytkaimis įsikūręs prie Liaudės ir Nykio upelio santakos, 32 km nuo Kėdainių. Paberžės dvaras įkurtas prieš kelis šimtmečius. Spėjama, kad rūmus vokiečių kilmės baronas Stanislovas Šilingas pastatė 1793 metais.
Dvarininkas buvo aktyvus 1863 m. sukilimo rėmėjas. Numalšinus sukilimą, grafas Šilingas buvo ištremtas į Sibirą, o Paberžės dvaras buvo padovanotas caro valdininkui I. Tichejevui. Pastarasis čia negyveno ir dvarą nuomojo, savo lėšomis maitino moksleivius, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą sudarė sąlygas vietiniams valstiečiams išsipirkti dvaro žemes.
Dvaro rūmai mediniai, pailgo, stačiakampio plano. Daugelį kartų remontuoti, bet išlaikyta pirminė eksterjero išvaizda. Fasado centrinėje dalyje įrengtas prieangis, kuris ne tik puošė pastatą, bet ir saugojo įėjimą nuo kritulių. Iki šiol išlaikytas dvigalio pastato simetrinis planas.
1993 m. Paberžės dvare duris atvėrė 1863 m. sukilimo muziejus. Muziejuje įrengta sukilimo vado, kunigo Antano Mackevičiaus (1828–1863), dirbusio Paberžėje 1855–1863 m., memorialinė ekspozicija, kuri atspindi vado vaikystę, mokslo bei darbo metus, supažindina su Antano Mackevičiaus ir jo būrio sukilėlių kovomis. Yra asmeninių daiktų, baldų, dokumentų, priešmirtinis vado laiškas, jo rankraštis ir kt.
Visi eksponatai primena 1863 m. sukilimą, jo eigą ir numalšinimą. Čia taip pat eksponuojami žymiausių Lietuvos grafikų ir tapytojų dailės kūriniai, atspindintys sukilėlių kovas bei įamžinantys jų atminimą. 1863 m. sukilimo muziejuje vyksta renginiai, organizuojamos dailės kūrinių parodos.
Josvainiai (Josvainių kabantis tiltas)
Babėnų karjeras ir apžvalgos aikštelė
Babėnų karjeras iškastas 1950–1953 metais ir eksploatuotas kaip smėlio ir žvyro telkinys. Pietiniai krantai statūs, skardingi, apaugę Babėnų mišku. Rytiniai krantai statūs, apaugę mišku ir nendrių sąžalynais. Vakariniai taip pat statūs, apaugę plačia (>10 m) nendrių sąžalynų juosta. Šiauriniai krantai lėkšti, taip pat apaugę nendrių ir meldų sąžalynais. Ilgis apie 500 m, plotis apie 400 m. Gylis 2–3 metrai, pakrantės seklios.
Vasarą Babėnų tvenkinys tampa populiaria maudymosi vieta.
Maudymvietė atnaujinta: įrengti laiptai, lieptai, nauju smėliu papildytas paplūdimys, naujos persirengimo kabinos, nauji
suoliukai, dviračių stovai.
Nors gyvenvietė pirmiausia asocijuojasi su sovietmečiu įkurta Melioracijos statybos valdyba, jos istorija siekia XVI amžių, o gal ir ankstesnius laikus. Pirmą kartą Pelėdnagių kaimas buvo paminėtas 1659 m. O 1674 m. Pelėdnagiai jau turėjo 42 „dūmus“!
Po XVIII amžiaus pradžios negandų Pelėdnagiuose buvo telikę vienuolika ūkių, kaimas tuo metu priklausė Kėdainių grafystei, valdomai Jeronimo Florijono Radvilos.
XIX amžiuje ant Nevėžio kranto pastatytas vandens malūnas, veikė karčema. XIX amžiaus pabaigoje veikė fabrikas, gaminantis medžio masą kartono gamybai. Teigiama, kad čia buvo plytinė, kuri buvo atkurta 1921 m. Nevėžio pakrantėje pastatyti mūriniai kumetynai.
Ašarėnos tvenkinys vasarą būna ypač populiari maudynių vieta.
Keliautojai Pelėdnagiuose mėgsta užsisakyti edukacinę programą Pelėdų kaime. Išgirsite pasakojimų apie pelėdas, gyvenvietės istoriją, susirišite apyrankę, ragausite pelėdos kiaušinio...
Pelėdnagiai myli pelėdas. Jos nutūpusios kaimo aikštėse, kiemuose, prie namų ir kelių. Kaimo svečiai turės smagumo jas suskaičiuoti: pelėdų skulptūrų net 40!
Šventybrasčio ąžuolai auga Šventybrasčio kaime, Nevėžio pakrantėje, prie Brastos upelio. Kalbama, kad ten, kur dabar stovi Šventybrasčio bažnyčia, buvusi senovės lietuvių pagoniškų apeigų vieta, apaugusi ąžuolais.
Šiandien teišlikę keturi. Medžių aukštis – 21–24 m, skersmenys – 1,2–1,8 m. 1960 m. ąžuolai paskelbti gamtos, nuo 1987 m. laikomi respublikinės reikšmės paminklais, o nuo 2002 m. gruodžio 20 dienos – valstybės saugomais gamtos paveldo objektais.
1863 metų spalį čia vyko A. Mackevičiaus vadovaujamų sukilėlių kautynės su caro kariuomene. Žuvę kovotojai palaidoti Šventybrastyje. Šventybrasčio bažnyčioje pakrikštytas Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, kapinaitėse palaidoti jo proseneliai.
Bakainių piliakalnio kompleksas – pilies kalnas su dviem priešpiliais ir apsauginiais pylimais – vienas didžiausių piliakalnių mūsų rajone, nuo jo atsiveria puikūs gamtos vaizdai. Liaudės upė jį supa net iš trijų pusių, iš šiaurės saugo pylimas.
1372 m. gerai įtvirtintą piliavietę mini kryžiuočiai. Piliakalnis datuojamas II tūkst. pr.–XV a. Jis stūkso Krekenavos regioninio parko teritorijoje. Šiuo metu jis puikiai pritaikytas lankymui: yra aikštelė automobiliams, laipteliai, lauko baldai.
Naujai įrengtas stiklo stendas nukelia šimtmečiais atgal į pradingusį pasaulį. Jame pamatysite, kaip galėjo atrodyti piliakalnio įtvirtinimai.
Pilsupių atodangą rasime Krakių apylinkėje, Pilsupių kaime. Tai Šušvės upės kranto atodanga. Pastačius Angirių užtvanką, nemaža jos dalis atsidūrė po vandeniu. Atodangos morenų sluoksniai yra vertikaliai skaluoti tarplaštakiniame pylime.
Reljefo morenų susidarymo tyrimai padeda atkurti ledynų glaciomechaniką. 1974 metais atodanga paskelbta geologiniu gamtos, nuo 1985-ųjų laikoma respublikinės reikšmės paminklu.
Nuo 2000 metų – tai valstybės saugomas gamtos paminklas.
Specialūs pasiūlymai (Su registracijomis):
Didikų Radvilų pietūs su gido pasakojimu Kėdainių senamiestyje
Nemokama vakarinė ekskursija po Kėdainių senamiestį
Garsios tylos observatorija ir edukacijos
Dienos vinis – visos Lietuvos GIMININĖS
„Švenčiame ir visus „Lietaus“ klausytojus kviečiame švęsti Giminines jau ne vienerius metus ir pradžioje net negalvojome, kad tai gali virsti didžiuliu renginiu. Na, gal tik slapta pasvajodavome. Viskas prasidėjo nuo to, kad raginome gimines tiesiog susitikti – savo kiemelyje, gal pas močiutę sode, kaime kažkur, kur yra vietos, pas kažkokį vieną svetingą giminaitį. Tuo tarpu mes pasirūpindavome gera muzika, visą tą dieną „Lietuje“ leidome specialų grojaraštį. Matėme, kad iš tikrųjų yra susidomėjimas ir Gimininės tampa tradicija, kad šeimos buriasi, nes tą dieną sulaukdavome labai daug skambučių į eterį, dainų prašymų, taip pat, kad perduotume linkėjimus. Praėjusiais metais ši šventė išaugo į tai, kad vienai Lietuvos giminei dovanojome sceną bei smagų „Žemaitukų“ koncertą. Šiemet augame toliau ir raginame visas gimines, kur ar kokio dydžio jos bebūtų, susiburti didžiuliam piknikui po atviru dangumi Kėdainių miesto parke“, – pasakoja vienos klausomiausių radijo stočių „Lietus“ programų direktorius Gintas Vaičikauskas.
Nemokamo renginio metu didžiulėje parke įrengtoje scenoje pasirodymus surengs tokios muzikos žvaigždės kaip Justinas Jarutis, Donata Gutauskienė-Laisva, „Kelyje į žvaigždes“ išgarsėjusi Simona Čėsnaitė-Matkevičienė bei „Grupė 2. Karolis ir Donatas“.
„Labai džiaugiuosi galėdama būti šios gražios šventės dalimi. Man atrodo, kad Gimininės primena, kaip svarbu puoselėti ryšį su savo artimaisiais ir rasti laiko pabūti kartu. Žinoma, pakviesiu ir savo šeimą – visada smagu, kai artimieji gali palaikyti. Tikiuosi, kad tai bus šilta ir jauki šventė visoms šeimoms“, – teigia Laisva.
„Būtinai kviesiu ir savo giminaičius į Giminines, nes tai dar viena puiki proga susitikti, pabūti kartu. Juo labiau, kad renginio metu vyks ir koncertas, nereiks rūpintis muzikiniu fonu. Gimininės – tikrai labai graži tradicija ir aš labai didžiuojuosi, kad jas inicijuoja mano mylimiausia radijo stotis. Be abejo, dar didesnis džiaugsmas, kad aš turėsiu galimybę čia dainuoti, žmonėms padovanoti ir senus hitus, ir pačius naujausius savo kūrinius. Labai šios šventės laukiu, nuoširdžiai kviečiu visus atvykti į Kėdainių miesto parką rugpjūčio 1-ąją, susitikti, pabūti kartu,“– teigia atlikėja, „Lietaus“ radijo laidų vedėja S.Čėsnaitė-Matkevičienė.
Į vienos dienos giminių festivalį šeimos kviečiamos atsivežti ne tik vieni kitus, gerą nuotaiką, bet ir, jei tokių turi, giminių herbus, vėliavas, pasipuošti specialiais marškinėliais su jiems brangia simbolika. Atvykusiųjų lauks nuotykių kupina diena po atviru dangumi: nemokamas garsių atlikėjų koncertas, specialios pramogos vaikams bei suaugusiems, šokiai bei smagus laikas kartu.
Gimininių organizatoriams glaudžiai bendradarbiaujant su Kėdainių savivaldybe, ši pažadėjo suruošti svečiams ir specialią atmintinę, ką atvažiavus šiek tiek anksčiau bus galima pamatyti Kėdainiuose bei apylinkėse, kokias įsimintinas vietas bei muziejus aplankyti.
Visas šeimas ne tik traukti dainas iš širdies, bet ir iš širdies švęsti kviesiančios Gimininės – jau rugpjūčio 1-ąją, Kėdainių miesto parke.
