Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaip skatinti vaikus savarankiškai atrasti problemų sprendimo būdus?

Kiekvienas suaugęs žmogus šiuolaikiniame gyvenime susiduria su problemomis. Susidurdami su kasdieniais naujais iššūkiais patiriame skirtingus išgyvenimus ir susiduriame su jų keliamomis problemomis. Ar kada susimąstėme, kaip tokius dalykus išgyvena vaikai?
Vaikas
Vaikas / 123RF.com nuotr.

Priešmokyklinio amžiaus vaikų problemų sprendimo būdus, jų svarbą, taikant iššūkio strategijas, savo bakalauriniame darbe tyrė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bakalauro studijų programos absolventė Ivona Soroko.

M.Musteikio nuotr./Ivona Soroko
M.Musteikio nuotr./Ivona Soroko

Tėvai, pedagogai turi skatinti vaikų smalsumą. „Suaugusieji – tėvai, pedagogai – privalo mokyti vaiką ne to, ką jis jau moka daryti savarankiškai, o to, ko jis dar nemoka, bet gali bendradarbiaudamas su suaugusiuoju, mokomas ar vadovaujamas, nes tai, ką vaikas padedamas išmoks daryti šiandien, rytoj jis sugebės atlikti tai savarankiškai“, – teigia Ivona. Reikia stebėti, kaip vaikas elgiasi dirbdamas savarankiškai ir kaip – su suaugusiuoju. Tada galima nustatyti, kokias problemas jis gebės spręsti pats, o kokias – drauge su suaugusiuoju.

Mes privalome kiekvieną vaiką skatinti spręsti problemas, sukurdami iššūkio situacijas, provokuodami, klausinėdami.

Vaikus reikia nuolat pratinti prie problemų sprendimo. „Vaikų problemų sprendimas yra natūralus, kai jie susiduria su naujomis situacijomis. Tuomet pasaulis jiems yra naujas ir jie geba eksponuoti smalsumą, lankstumą bei žvalgybos įgūdžius. Problemų sprendimas skatina vaikus pagalvoti apie naujas strategijas, jas kurti bei taikyti kitiems iššūkiams spręsti“, – teigia LEU absolventė. Kai vaikai patys atranda problemų sprendimo būdus, tada jie formuoja savo supratimą, ugdo ir kuria savo asmenybę.

Mergina atliko tyrimą, kurio metu stebėjo priešmokyklinio amžiaus grupes. Paaiškėjo, kad vaikai dažniausiai problemas sprendžia patys ir neprašo suaugusiųjų pagalbos. Kaip teigia Ivona, „problemas vaikai sprendžia sąveikaudami trimis būdais: vaikas-pedagogas; vaikas-vaikas; vaikas-vaikas-pedagogas.

Tyrimas atskleidė, jog pedagogai ugdymo procese taiko iššūkio strategiją. Dažniausiai naudojami iššūkio tipai: „Dialogas kartu“; „Provokuojantys klausimai, užuominos“; „Sužinok ir atrask pats“.

Labiausiai Ivoną nustebino faktas, kad „vaikai su problemomis ir jų sprendimais susiduria kasdien, jie jas labai išgyvena ir bando susitvarkyti savarankiškai. Tačiau daug kas priklauso tik nuo mūsų, pedagogų, mes turime, ne, mes privalome kiekvieną vaiką skatinti spręsti problemas, sukurdami iššūkio situacijas, provokuodami, klausinėdami, t. y. taikydami įvairias iššūkio strategijas.“

Mergina apklausė ir pedagogus. Jie visi problemų sprendimui taiko iššūkio strategijas. Iššūkio strategija – tai būdas spręsti priešmokyklinio amžiaus vaikų problemas.

Tyrėja išsikėlė hipotezę ir ji pasitvirtino. Priešmokyklinio amžiaus vaikai susiduria su įvairaus pobūdžio problemų sprendimu. Iššūkio strategijos taikymas padeda vaikams savarankiškai spręsti problemas, ieškoti ir atrasti tinkamus problemų sprendimo būdus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius