Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vaikas keikiasi. Kaip reaguoti?

Mama ir dukra
Fotolia nuotr. / Mama ir dukra
Šaltinis: 15min
0
A A

Atrasti stebuklingą žodį, kad vaikai mus išgirstų ir suprastų – sudėtinga misija, o štai sugadinti santykius vos vienu žodeliu – labai paprasta...

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!
Teisūs buvo mūsų senoliai, sakydami, kad „žodis žvirbliu išskrenda, bet jaučiu sugrįžta“, taigi, jeigu nuolatos kartosite tai, kas jūsų vaiką erzina, skaudina ir suteikia nemalonių pojūčių, tikėtina, kad jis priims tai kaip tiesą. Todėl visuomet gerai apgalvokite, ką pasakysite, kad mažyliai į jus žvelgtų su pagarba ir meile, o ne atvirkščiai. 
 
Didžiausia bėda iškyla tuomet, kai vaikai jūsų žodžius įtraukia į savo žodyną. Mažieji mokslinčiai gali valandų valandas dėstyti savo mintis, kalbėdami apie įvairiausius dalykus. Kur kas blogiau, jeigu tie žodžiai yra nederami, kažkur nugirsti ir labai greitai pritaikyti kasdienėje praktikoje. Kaip elgtis tėvams? Nekreipti dėmesio, drausminti, pasijuokti ar nubausti neklaužadas? 
 
Pradėkite nuo pokalbio. Bausmė, kai vaikas nesupranta, už ką yra baudžiamas ir baramas, neduoda nieko gero. Augdami mažyliai susipažįsta su pasauliu, todėl natūralu, kad pamatys ir išgirs pačių įvairiausių dalykų, apie kuriuos tėvai norėtų pamiršti. Tačiau nesame izoliuota visuomenė, todėl tie nederami žodeliai atkeliaus į jūsų namus iš darželio, mokyklos, žaidimų aikštelės, o gal net iš jūsų pačių lūpų.
 
Vaikai, įsiminę negražius žodžius, neretai nesupranta, ką tai reiškia, tačiau skuba atkartoti pasitelkę pačias įvairiausias emocijas ar situacijas. Na, o kaip reaguoti mums, tėvams? Dažnai būna, kad toks žodis nuskamba ne vietoje, ir ne laiku, patraukdamas visų aplinkinių dėmesį. 
 
Nepradėkite šaukti, rėkti ir grasinti. Psichologų nuomone, visa tai gali sukelti atvirkštinę reakciją. Vaikas gali ne tik nesuprasti, bet sureaguoti piktai ir netgi dar labiau susidomėti tais negražiais keiksmais. O tuomet jau pademonstruos visą žodyną... 
 
Kartais pravartu nekreipti dėmesio, ypač, jeigu vaikas tą žodį ištarė žaisdamas ir kaipmat pamiršo. Tačiau sekti, ką kalba jūsų atžalos, – būtina. Gali būti, kad pažindamas pasaulį vaikas pasakys dar ne vieną nepriimtiną žodį, todėl pajutę, kad jie vis kartojasi – kalbėkitės ir paaiškinkite, kodėl jų geriau nevartoti. 
 
Pamėginkite perteikti pavyzdžius žaidimu. Visų pirma pasakykite, kad šie žodžiai gali įskaudinti kitus, juos nemalonu girdėti, jog išsilavinę žmonės taip nekalba. Akcentuokite ir savo pavyzdžiu, t. y. kad jūs patys taip nekalbate. Gali būti, kad savo kalbą turėsite kartoti ne vieną kartą, jog vaikai suprastų, kas dera, o kas ne, tačiau niekada nenuleiskite rankų. Galite pokalbį paversti žaidimu, kuriame „geri“ žodžiai žmonėms dovanoja džiaugsmą ir šypsenas, o „negeri“ liūdina ir skaudina. Labai dažnai vaikai per emocijas ir žaidybines formas supranta pasaulį kur kas daugiau nei galite pagalvoti. 
 
Pakeiskite vieną blogį mažesniu. Jei iš vaiko lūpų veržiasi rusiški ar angliški keiksmažodžiai, susėskite drauge ir susirašykite lietuviškus keiksmus. Jais irgi galima labai stipriai perteikti emociją: velnias, šūdas, rūta žalioji, kad tave sutrauktų, po paraliais, snargly neraliuotas, rupūžė, kiaulė, asilo galva, po šimts kalakutų, kad tave perkūnas, asilas, pakasyk sliekui pažastį ir pan.
 
Paaiškinkite vaikui, kad išreikšti pyktį, nusivylimą, kažką pasakyti, atsikirsti jį įžeidusiam žmogui nėra blogai, tik reikia parinkti tinkamus žodžius. Mokykitės išreikšti susikaupusias neigiamas emocijas – tiek jūs patys, tiek vaikai.
 
Kontroliuokite savo reakciją. Perdėtas piktinimasis tuo, ko mažylis dar nesupranta, taip pat blogai, kaip ir juokas. Jeigu pradėsite kvatotis iš nepadorių žodelių, vaikas manys, kad pasakė kažką juokingo, todėl tikrai neatsisakys kartoti to, kas kelia „džiaugsmą“. Vėliau jūs pradėsite pykti ir barti savo atžalas už keiksmus, tačiau jie jau nesupras, kodėl vakar tai kėlė juoką, o šiandien pyktį. 
 
Dar labiau pakenksite, jeigu girdint vaikui pasakosite kitiems, kaip jis dabar pradėjo keiktis. Suaugusieji netgi mėgsta pasijuokti iš vaiko, kuris negrabiai taria keiksmažodžius, vartoja juos visai netinkamame kontekste. Būna atvejų, kai vaikui netgi liepia prieš kokį giminaitį pakartoti tą keiksmažodį, o paskui priduria, kaip "taip negalima, daugiau nesakyk, negražu". Kaip negražu, jei giminaičiai raitėsi iš juoko?! Vaikas tokio veidmainiškumo nesupras tikrai. Todėl mokydami vaiką būkite nuoseklūs.
 
O kaip kalbate jūs? Kokia leksika vartojama jūsų namuose, tokia įsirėš ir į mažylio atmintį. Negalvokite, kad jie negirdi ir nesupranta. Todėl verčiau sekite savo žodžius ir daugiau dėmesio skirkite savo vaiko lavinimui: skaitykite, kalbėkitės ir mėgaukite buvimu kartu. Tvirti tarpusavio ryšiai padeda išspręsti net ir sudėtingiausias bėdas.
 
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką