Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 7d. 13:48

Ko galime išmokyti savo kūdikį dar motinos pilve?

Nėščia moteris Ypatingos
123RF.com nuotr. / Nėščia moteris

Mokslas sako, jog dar nėštumo metu aplinka, kurioje gyvena nėščioji, bei jos patirtys gali nulemti ne tik į pasaulį ateisiančio vaiko sveikatą, tačiau ir suteikti gimtosios kalbos pradmenis, paveikti tai, kokį maistą, kvapus ar netgi melodijas mėgs gimęs vaikas. Jeigu dar būdamas motinos pilve mažylis prisimena ir mokosi, galbūt norintiems išugdyti maisto ar muzikos gurmaną vertėtų dar nėštumo metu pradėti lavinti mažylio skonį džiazui, poezijai ar sveikai mitybai? Vaikų raidos tyrinėtojai atskleidžia, ką iš tiesų girdi ir ko mokosi mažylis dar motinos pilve, bei pataria, ką galime padaryti šiuo periodu, kad palengvintume auklėjimo vargus jam gimus.

Kiek iš tiesų girdi kūdikis motinos pilve?

Anot specialistų, į pasaulį ateisiančio mažylio suvokiamos aplinkos pagrindą formuoja motinos balsas ir kiti jį dažniausiai supantys aplinkos garsai. Queen's Universiteto tyrimas atskleidė, kad vėlesnėse nėštumo stadijose vaisius jau geba atpažinti mamos balsą ir atskirti jį nuo kitų balsų. „Jeigu kalbėtume užspaudę lūpas delnu, mūsų kalba primintų tai, ką girdi vaisius motinos pilve”, sako Helsinkio universiteto kognityvinių neuromokslų specialistas Eino Partanen.

Gimęs vaikas susiduria su ypač daug aplinkos stimulų, todėl iki gimstant įgauta atmintis jam padeda atskirti, kurie garsai saugūs, o kurie potencialiai gali būti pavojingi. Dažnai pasikartojančius garsus vaisius ima suvokti kaip nekeliančius grėsmės ar net malonius. Būtent todėl gimę kūdikiai palankiai reaguoja į motinos balsą, nekreipia dėmesio į šuns lojimą ar kitus buities garsus, kuriuos reguliariai girdėdavo dar būdami motinos įsčiose, ir priešingai, į iki tol neatpažintus garsus reaguoja ne taip palankiai.

Trečio nėštumo trimestro vaikai jau geba atskirti tam tikrus kalbos modelius, muzikos ritmus. Australijoje atlikto tyrimo metu buvo pastebėta, jog moterų, kurios nėštumo metu žiūrėjo vieną populiarių televizijos serialą kūdikiai gimę atpažino pagrindinį muzikinį šio serialo kūrinį. Jie nustodavo verkti ir suklusdavo išgirdę pažįstamą melodiją, skirtingai nei tie, kurių motinos šio serialo nežiūrėdavo.

Skirtingų tautybių kūdikiai verkia savitu akcentu

Pastebėta, jog naujagimiai pirmosiomis savo gyvenimo dienomis verkia akcentu, būdingu jį supančiai kalbinei aplinkai. Mokslininkai ištyrė 60-ies prancūzų ir vokiečių tėvams gimusių kūdikių verksmų ypatybes ir priėjo prie išvados, jog skirtingų tautybių kūdikiai iki antrosios gyvenimo dienos verkia skirtinga melodine tonacija. Tyrime dalyvavusių prancūzų naujagimių verksmui buvo būdingas prancūzų kalbai būdingas tonacinis pakilimas, o vokiečių tėvams gimę kūdikiai verkė vokiečių kalbai būdinga žemėjančia tonacija.

Kokius skonius mėgstame mes, mėgs ir mūsų vaikai

Dar motinos pilve vaisius mokosi atskirti ne tik kalbą bei kitokius garsus, tačiau ir skonius bei kvapus. Jau septintą nėštumo mėnesį vaisiaus skonio ir uoslės receptoriai yra pilnai susiformavę ir funkcionuojantys. Nėščiosios patiriami kvapai ir skoniai patenka į amniono skystį, gaubiantį vaisių, kas leidžia vaikui šiuos kvapus ir skonius patirti kartu su motina.

Pastebėta, jog vaikai ne tik atpažįsta, tačiau ir mėgsta iki jiems gimstant patirtus skonius. Vieno eksperimento metu dalis nėščiųjų buvo paprašytos savo trečiojo nėštumo trimestro metu gerti morkų sultis, o kita dalis – tik vandenį. Po eksperimento morkų sulčių buvo duota paragauti gimusiems dalyvavusių moterų vaikams ir stebimos mažųjų veido išraiškos. Paaiškėjo, jog vaikų, kurių motinos gėrė morkų sultis, reakcijos į šį gėrimą buvo palankesnės nei vandenį gėrusių moterų. Panašus eksperimentas buvo atliktas ir Dižono mieste, Prancūzijoje, kurio metu buvo pastebėta, jog tų moterų, kurios nėštumo metu valgė anyžių, vaikai į šį prieskonį reagavo palankiau nei jo nevartojusių moterų vaikai.

Ar galime dar motinos pilve išlavinti muzikantą, gurmaną ar poezijos mylėtoją?

Vis dėlto, ar minėti pastebėjimai reiškia, jog savo į pasaulį ateinančius mažylius veikdami įmantriais kvapais ir skoniais, melodijomis, literatūra ar kitaip šviesdami iš tiesų galime formuoti jo skonį, pomėgius, interesus norima kryptimi? Vaiko raidą tiriantys specialistai panašioms pastangoms šviesti vaiką iki jam gimstant yra skeptiški. Nepaisant to, kad vaisius gali įsiminti ir atpažinti kasdieninius nuolat girdimus garsus, kol kas nėra jokių patikimų įrodymu, jog vaiko aplinkos veikimas tam tikros muzikos kūriniais, literatūra ar kitais būdais nėštumo metu galėtų pagerinti jo gebėjimus bei pomėgius ilguoju periodu. Tam tikri stiprūs garsai (pavyzdžiui, garsiai veikiančios kolonėlės) gali duoti netgi priešingą efektą – neigiamai paveikti besivystančias vaisiaus smegenis, sutrikdyti klausos sistemą ar išbalansuoti natūralų miego ciklą.

Kita vertus, pašnekesiai su vaiku, skaitymas ar kitoks dėmesys jam dar būnant motinos pilve naudingi formuojant būsimą tėvų ir vaiko ryšį ir kitaip padėti jam gimus. Mastrichto universiteto medicinos centro mokslininkas Jan Nijhuis netgi rekomenduoja paskutinėmis nėštumo savaitėmis duoti vaikui klausyti raminančios muzikos, kuri mažyliui gimus bus atpažįstama ir gali padėti jį nuraminti.

Be to, tikimybė, jog motinos mitybos įpročiai prisidės prie vaiko pomėgių tam tikriems maisto produktams ateityje, yra išties didelė. Maistas, kurį valgo motina, pakeičia amniono skysčio skonį, todėl, jeigu motina nėštumo metu vartoja daug vaisių ir daržovių, tikėtina, kad šiuos produktus ateityje mėgs ir jai gimęs vaikas. Per motinos valgomą maistą vaisius susipažįsta su tam tikrais prieskoniais ir skoniais, o per juos – su jį supančia kultūrine aplinka. Tai, ką patiria nėščioji – oras, kuriuo ji kvėpuoja, maistas, kurį ji valgo, medžiagos, kurios veikia moterį bei jos patiriamos emocijos – formuoja vaiko suvokimą, ar jis gims pasaulyje, kuriame vyraus gausybė ar stygius, ar jis jausis saugus, ar patirs nuolatinius pavojus ir grėsmes. Todėl būsimoms mamoms, norinčioms, kad jų vaikas į šį pasaulį atsineštų kuo palankesnes patirtis, būtina užtikrinti sveiką aplinką, kurioje vyrauja gausa ir maisto įvairovė. Verta prisiminti, jog kiekvienam cukraus gabalėliui ar kavos puodeliui, kuriam negali atsispirti mama, veikiausiai ateityje negalės atsispirti ir mažylis. Tad siekiant, kad atėjęs į šį pasaulį vaikas nesiraukytų valgydamas brokolius ar žuvį, verta dažniau įtraukti šiuos produktus į savo maisto racioną dar jam formuojantis motinos pilve. Tuo metu siekiant nepripratinti vaiko prie cukraus dozių vakarais, dar nėštumo metu verčiau išgerti stiklinę vandens ir pamaloninti savo mažylį sveikų baltymų turtingu užkanžiu.

Ne ką mažiau svarbu yra siekti harmonijos savo pačių kasdienybėje, vengti didelio streso, rūpintis savo sveikata bei užsiimti širdžiai maloniomis veiklomis, nesvarbu, ar tai būtų jogos užsiėmimas, pokalbis su draugėmis, ar mėgstamos grupės koncertas. Palankiausią patirtį savo į pasaulį ateinantiems mažyliams sukursime supažindindami jį su sveika, mums pačioms natūralia bei malonia kasdienybe, kurios dalimi jis bus laimingas tapti.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:17
01:26
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką