Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seime kalbėjo, kad globos įstaigos, kurios gyvena tiek vaikai, tiek neįgalieji, yra istorinis palikimas. Anot jo, kai kurios jų, ypač neįgaliųjų, yra toli nuo miesto, darbuotojų butai yra šalia įstaigų, reikalingos paslaugos suteikiamos toje pačioje vietoje. Ministras kalbėjo, kad taip kai kurie žmonės praleidžia dešimtmečius.
Visgi jis pastebi pozityvių pokyčių, esą kai kurių įstaigų vadovai gerina gyvenimo sąlygas, paslaugas. Tačiau pats institucinis principas kol kas dar labai gajus.
„Bendras pertvarkos procesas tai nėra tik žmonių perkėlimas iš institucijų į bendruomeninius namus. Tai yra visas kompleksas pastangų. Pirmiausia, tai pagalba šeimai, taip pat prevencinės veiklos, alternatyvių paslaugų vystymas“, – kalbėjo ministras.
Paimamų vaikų daugiau, bet globojamų mažiau
Kalbėdamas apie vaikų gerovės sisteminius pokyčius L.Kukuraitis sakė, kad jiems reikalingi teisės aktų pakeitimai. Jo teigimu, svarbūs pokyčiai yra atvejo vadybos įvedimas, pagalbos vaikui ir šeimai plėtra, kompleksinių paslaugų įvedimas, bazinių paslaugų paketas, vaiko paėmimo iš šeimos procedūros, centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema ir t. t.
„Pagrindinė pagalbos šeimai schema susijusi su atvejo vadyba. Mes matome, kad tai duoda pakankamai gerus rezultatus, nes yra sutelkiami įvairūs specialistai dėl konkrečios šeimos situacijos. Tai neturi būti rizikos šeima, tiesiog, jeigu yra reikalinga pagalba, tada prasideda atvejo vadyba“, – sakė L.Kukuraitis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 58 globos centrai. Kaip kalbėjo ministras, tai įstaigos, per kurias savivaldybių administracijos tvarko vaikų globos reikalus. Anot jo, svarbu, kad globos centrai surastų ir apmokytų globėjus, galinčius priimti iš rizikos šeimos paimtus vaikus. Skaičiuojama, kad visoje šalyje šiuo metu yra 177 budintys globėjai – šeimos pasiruošusios priimti iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus.
Tiesa, budintys globotojai nėra įstatyminiai vaiko atstovai, šios teisės lieka centrui. Iš šeimos paimtas vaikas pas budintį globėją būna tol, kol surandamas pastovus globėjas.
Liepos 1-ąją šalyje įsigaliojo vaiko teisių apsaugos reforma. Kaip teigė L.Kukuraitis, nuo liepos 1-os dienos į globėjų šeimas paimtų vaikų yra mažiau nei pernai ar užpernai.
„Net jei mes kalbame, kad paimamų vaikų skaičius yra didesnis, globa yra suteikiama mažiau vaikų. Tai reiškia, kad socialiniai darbuotojai ir pačios šeimos nuveikia pakankamai daug, kad vaikai būtų grąžinami ir gyventų savo šeimose. Dėl to, mano galva, ši sistema veikia“, – sakė ministras.
Skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje globėjų šeimose arba globos institucijose gyvena 8,4 tūkst. vaikų, iš jų budinčių globėjų šeimose gyvena 346 vaikai. Šeimose globojama virš 5 tūkst., šeimynose – 414, o bendruomeniniuose namuose, kurių yra 80 ir kurie yra traktuojami kaip alternatyva globos namams, gyvena 618 vaikų. Institucijose gyvena 1,6 tūkst. vaikų.
Pertvarka eina gera kryptimi, bet yra problemų
Konservatorius Edmundas Pupinis Seime sakė, kad socialinių globėjų veikla menkai plečiasi, nes šis būdas nepakankamai patrauklus. Politiko manymu, visgi socialiniai globėjai padėtų spręsti globos įstaigų problemas.
Ministras pritarė tokiems konservatoriaus žodžiams. Jo teigimu, tai pagrindinis aspektas pertvarkoje ir kuo bus daugiau budinčių ir socialinių globėjų, tuo reikės mažiau institucinės ir bendruomeninės globos.
Liberalė Aušrinė Armonaitė kaip didžiausią globos įstaigų pertvarkos problemą iškėlė tai, kad trūksta šeimų, norinčių įsivaikinti ar globoti vaikus, o jie perkeliami iš didelių institucijų į butus, kur jie gyvena mažose grupėse, bet ne šeimose.
„Trūksta paslaugų, kurios padėtų šeimoms tuos vaikus auginti, na, ir globėjų. Labai sunku jų surasti didesniuose miestuose, tai ką jau kalbėti apie rajonus. Labai sunku rasti žmones, kurie ryžtųsi tapti profesionaliais globėjais“, – kalbėjo politikė.
Ministras teigė, kad didžiausias pertvarkos pralaimėjimas yra tada, kai vaikai iš globėjų šeimų grįžta į institucinę globą. Pasak ministro, globos centrų stiprinimas yra raktas sėkmingam pertvarkos įgyvendinimui.
L.Kukuraitis kalbėjo, kad iš šeimos paimtas vaikas pirmiausia turėtų būti atiduodamas giminaičiams. Jei tokios galimybės nėra, jis gali atsidurti pas budinčius, o vėliau pas socialinius globėjus ir tik tada į bendruomeninius namus. Anot jo, institucinė globa yra paskutinė globos grandinėje.
