Vienas svarbiausių gyvenimo „projektų“
Gimsta ne tik naujas žmogus, bet prasideda ir naujas kažkieno gyvenimas, įvyksta tikrų tikriausias virsmas – juk kiekvienas iš mūsų čia atėjęs vėliau galime sukurti ar išrasti kažką naujo, pakeisti supančią aplinką ar tiesiog įkvėpti kitus gyventi didesnėje harmonijoje ir pilnatvėje kiekvieną dieną. Tik pagalvokime, kaip nuostabu – mes patys esame šio virsmo ir stebuklo kūrėjai!
Daugelis mūsų jau supranta, kaip svarbu būsimiems tėveliams gyventi ne tik sveikai, bet ir meiliai bei sąmoningai laukti mažylio. Pasiruošimas vaikelio atėjimui, jo priėmimas į šeimą ir užauginimas, kaip juokingai beskambėtų, gali būti įvardijamas kaip vieno iš svarbiausių gyvenimo „projektų“ įgyvendinimas.
Jei tai taip reikšminga, kokį indėlį galime įdėti mes, tėvai, belaukdami ateinančio žmogučio? Gal mes galime išties labai daug, bet nežinome ar apie tai nesusimąstome? O gal būtent tik nuo mūsų viskas ir priklauso? Gal jau dabar mes kuriame savo būsimo vaiko sveikatą ir laimę, pasitikėjimą savimi ir saugumo jausmą?
Ar gali motinystė būti laiminga ir sąmoninga, virsti stebuklo laukimu kiekvieną dieną ne tik pačiai mamai, bet ir tėčiui? Kaip būsimi tėvai galėtų ruoštis harmoningai ir darniai tėvystei?
Motinystė – paskata tobulėti dvasiškai
Į šiuos ir kitus klausimus sąmoningos tėvystės tema bus išsamiai atsakyta pirmą kartą Lietuvoje rengiamoje konferencijoje „Sveika ir laiminga mama“, kuri bus Vilniuje gegužės 6 dieną.
Konferencijos ambasadorė dr. Lolita Jolanta Navickienė mielai sutiko pasidalinti savo įžvalgomis ir patirtimi ruošiant besilaukiančias šeimas vaikelio gimimui.
„Būsimos mamos veiksmai, mintys ir jausmai besąlygiškai veikia vaisių“, – teigia doc. dr. Lolita Jolanta Navickienė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pedagogikos katedros docentė, Emocinio imitavimo metodo, eilės metodinių bei grožinės literatūros knygų autorė, nėščiųjų ir kūdikių muzikinio ugdomojo sveikatinimo mokyklėlės „Sveikutis“ vadovė, viena iš netoli Trakų esančios Angelų kalvos įkūrėja.
– Lolita, ką jums reiškia būti mama?
– Pirmiausia, tai – didelis džiaugsmas ir pasididžiavimas, padovanojus šeimai bei valstybei naują pilietį.
Antra, tai – paskata tobulėti dvasiškai. Juk augindamos mažylį mamos „auga“ drauge, besimokydamos kantrybės, atjautos, nuoširdumo, gyvenimo išminties. Tai svarbu, kad galėtum auklėti vaiką savo pačios tinkamu pavyzdžiu.
Fizinis vaiko gimimas, deja, ne visada sutampa su įsisąmoninta motinyste.
Ir trečia – santykių su savo mažyliu kūrimas, kad paauglystėje ar suaugus vėliau tokie sakiniai, pvz. „Mama, tu nieko nesupranti!“ tiesiog būtų neįmanomi.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Nekirpk plaukų – vaiko protą patrumpinsi“. Ginekologė apie prietarus nėščiosioms: „Svarbu remtis mokslu pagrįstais šaltiniais“
– Ką visiškai naujo patiria mama, kai sąmoningai ruošiasi motinystei?
– Manau, kad atsakomybę, kad jos veiksmai, mintys ir jausmai besąlygiškai veikia vaisių. Dar suvokimą, kad ji yra Kūrėja, galinti padovanoti būsimam vaikeliui geresnę sveikatą, didesnius gabumus, tačiau galinti ir labai nuskriausti. Deja, tokių pavyzdžių savo praktikoje taip pat turiu.
– Kokie pokyčiai pastebimi naujagimio vystymesi, kuomet jis, dar būdamas mamos pilve, dalyvauja jūsų mokymuose?
– Pastebėjimų yra įvairių. Pagrindinius galėčiau sugrupuoti:
- Užsimezga ypač glaudus ryšys tarp vaikelio ir jo mamos. Tai vadinama dvasiniu artumu. Tuomet visos šeimos vertybės bei tradicijos yra perduodamos lengvai, tarpusavio santykiuose juntama gili darna.
- Jei nėštumo metu su būsimu vaikeliu aktyviai „bendravo“ ir būsimas tėtis, tuomet minėtas dvasinis ryšys bus užmegztas ir su juo. Pirmas testas: jei po širdimi besivartantis mažylis, pajutęs tėvo rankos prisilietimą prie būsimos motinos pilvo, nenustos judėjęs – tinkamas dvasinis ryšys jau užmegztas.
- Dėl stimuliuotų vaisiaus smegenų sinapsinių jungčių gimę vaikai sparčiau vystosi ir būna protingesni, t. y. ne tik greičiau pradeda vaikščioti, kalbėti, bet ir gerokai lenkia savo amžiaus tarpsnio intelektiniams gebėjimams keliamus reikalavimus.
– Kada moteris iš tiesų tampa mama? Pasidalykite savo patirtimi. Kol laukėtės sūnaus, jūs nuolat buvote muzikos, estetikos apsuptyje.
– Kai savo vaikui tampi tarsi Angelu sargu, pasirengusiu visada padėti, patarti, priglausti, paguosti, aukotis. Fizinis vaiko gimimas, deja, ne visada sutampa su įsisąmoninta motinyste.
Man ypač gaila, kai nėštumo metu moterys daug dirba, atsiduoda verslui ar „stringa“ nuolatiniame bėgime, užuot pabendravusios su po širdimi augančiu mažyliu. Ne veltui yra tokia daina „Tu numegzk man, mama, kelią“. Nėštumas to sėkmingo, skalsaus, sveiko, kupino optimizmo „kelio mezgimui“ – pats palankiausias metas.
Mano pačios sūnaus psichofizinis vystymasis patvirtino pasaulinę prenatalinės muzikinės stimuliacijos praktiką – muzika stimuliuoti vaikai yra sveiki ir žymiai protingesni.
Nepatogu girtis, bet tiesiog konstatuoju faktus: mokykloje sūnus „šokinėjo“ per klases, vienu metu „raudonais“ diplomais baigė dviejų dieninių studijų programas – kompozicijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei biochemijos Vilniaus universitete. Pastarųjų vėliau jis mokėsi Paryžiuje, kur prieš metus sėkmingai apgynė biochemijos mokslų daktaro disertaciją, šiuo metu sėkmingai dirba San Fransiske (JAV). Drauge kuria muziką. Praėjusiais metais „Gaidos“ festivalyje jo kūrinys atidarymo koncerte po D.Lango kūrinio skambėjo pirmasis.
– Minėjote, kad nėštumo metu užsimezga labai stiprus ryšys tarp vaisiaus ir tėvų. Kaip toliau vystosi santykiai tarp tėvų ir vaiko jam augant?
– Tokie vaikai būna meilesni, supratingesni, švelnesni. Ypač tai pajunta vyrai, kai gimęs vaikas nebijo tėčio balso, džiugiai leidžiasi nešiojamas, šypsena reaguoja į kalbinimus. Tai liudija moterų pastebėjimai.
Pavyzdžiui, jei moteris laukdamasi pirmo vaikelio dalyvavo užsiėmimuose, o su antru – ne, juntamas aiškus skirtumas savitarpio supratime, dvasiniame ryšyje. Abu vaikus mama myli vienodai, bet tas pirmasis kažkodėl jos labiau pagaili, geriau ją supranta, atjaučia...
– Konferencijoje „Sveika ir laiminga mama“ bus daug kalbama apie sąmoningą nėštumą, pastojimą. Kokia informacija apie sąmoningą nėštumą, jūsų nuomone, šiuo metu reikalinga būsimoms mamoms?
– Manau, kad žinios apie bendravimą su vaikeliu dar iki jo gimimo. Būsimos motinos intuityviai glosto priekinę pilvo sienelę, dainuoja lopšines, tačiau ką daryti konkrečiai – nelabai žino. Kaip rodo asmeninė darbo patirtis, euritminiai lytėjimo pratimai padeda įsisąmoninti nėštumą, teikia naudos vaisiaus vystymuisi (lytėjimo svarbą mokslas jau įrodė), padeda išgyventi nėštukei taip reikalingą džiaugsmo emociją.
Svarbūs ir diafragminio kvėpavimo pratimai, lengvinantys vaisiaus stūmimo procesą paties gimdymo metu, ir padedantys išvengti kraujo spaudimo kilimo krūtinės srityje. Tačiau apie juos žino reta moteris. Praktika rodo, kad šie pratimai gerokai sutrumpina ir palengvina visą gimdymo procesą.
– Parašėte knygą „Šeimos knyga“ – apie ką galvojote ją rašydama? Ką siekėte pranešti besilaukiančioms mamoms?
– Rašydama šią knygą galvojau apie po širdimi naują gyvybę nešiojančią moterį, mažus vaikus auginančią šeimą, apie didelę gyvenimo patirtį sukaupusius tėvus, senelius, apie ankstyvojo ugdymo pedagogus.
Rašiau ir svajojau prisidėti prie kilnaus siekio: kad muzika padėtų Lietuvoje gimti sveikesniems ir gabesniems vaikams, kad būtų saugomos ir fiksuojamos šeimos vertybės, kad namuose ir darželiuose skambančias dainas papildytų naujas vaikiškas repertuaras, o pasakos – kad negąsdintų, bet „uždegtų“ pozityvumu.
Taip ir pavyko – pasak recenzentų, „Šeimos knyga“ – tai viena pirmųjų daugiafunkcio pobūdžio dovaninių leidinių. Tai ir vadovėlis, turintis net 71 dainos virtualų audio įrašų priedą (dainas galima klausyti per mobilų telefoną ar kompiuterį), papuoštas specialiai vienos žymiausių Lietuvos grafikių – Rūtos Čigriejūtės sukurtais piešiniais, skirtas perduoti iš kartos į kartą.
– Kokias naujas idėjas, norus, susijusius su sąmoningo nėštumo sklaida, norite realizuoti?
– Labai konkrečius. Norėčiau, kad „Šeimos knygą“ turėtų kiekviena nėščia moteris. Trakų rajono savivaldybė parodė pavyzdį ir Lietuvos valstybingumo 100-mečio proga ją dovanoja kiekvienam Trakuose gimusiam vaikui. Gal ir kitos savivaldybės paseks Trakų pavyzdžiu?
– Kas jums gyvenime yra stebuklas?
– Kaip įprasta galvoti, kad stebuklas – tai įvykis, atliktas dieviškų jėgų, kuriam neturi įtakos žmogus ir jo valia. Tačiau neretai stebuklai įvyksta, kai žmogus to nežinodamas pats juos sukuria. Tuo kūrybos įrankiu gali būti nuoširdi malda, stiprūs troškimai, nepalaužiamos svajonės. Mano praktikoje tokių pavyzdžių buvo.
Tad tokiu stebuklu laikau pastojimą moters, kuriai medikų buvo diagnozuotas nevaisingumas. Ji išnešiojo ir sėkmingai pagimdė kūdikį, nors, medikų nuomone, 6 mėn. turėjo įvykti persileidimas ir pan. Tad nėščios moters, kaip kūrėjos, galimybės išties yra stebuklingos.
– Ko palinkėtumėte visoms būsimoms mamoms?
– Palinkėčiau kiek galima dažniau išgyventi dvi emocijas – dėkingumą ir džiaugsmą. Pirmąją, nes aukštybės suteikė malonę pastoti (kiek moterų apie tai tik svajoja arba jau susitaikė su įvaikinimo perspektyva), antrąją, nes endorfinai pačiai būsimai mamai ir jos mažyliui – labai svarbūs!
Konferencija „Sveika ir laiminga mama“ įvyks 2018 m. gegužės 6 d., Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.
Visus tekstus apie lektorius ir jų aptariamas temas rasite ČIA.
