Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 7d. 21:00

Neurologė L.Mikulėnaitė: „Autizmo atvejų ateityje tik daugės. Ar esame tam pasiruošę?“

Vaikas, turintis autizmo sutrikimą
123RF.com nuotr. / Vaikas, turintis autizmo sutrikimą

„Kai kurie mokslininkai sako, kad autizmo epidemija tęsiasi, kiti sako, kad autizmo epidemija sustojo ir apskritai, tai, ką vadiname autizmo epidemija, yra visai ne tai. Bet išties svarbiausias klausimas – ką mes turime su tuo daryti?“ – konferencijoje „Specialių poreikių (negalią) turinčių vaikų ugdymo problemos ir perspektyvos“ svarstė VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės vaikų neurologė-socialinė pediatrė Laima Mikulėnaitė.

Mergaičių autizmas sunkiau pastebimas

Anot L.Mikulėnaitės, remiantis statistika, 2010–2016 metais JAV 1 iš 60 vaikų turėjo autizmo spektro sutrikimą, o nuo 2018 m. skaičiuojama, jog tokių vaikų yra 1 iš 59. Tuo metu Europoje, priklausomai nuo valstybės, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, skaičius siekia 1–2 procentus. Be to, yra manoma, kad berniukai 4–5 kartus dažniau nei mergaitės turi autizmo spektro sutrikimą.

Tačiau, medikės teigimu, šie skaičiai gali būti klaidinantys.

„Šiandien mes diagnozuojame autizmą tais testais, kurie realiai yra sukurti būtent berniukams, o jiems autizmas visada pasireiškia ryškiau. Pasirodo, jog mergaitės, turinčios autizmą, geriau adaptuojasi, joms rečiau būdingi stereotipiniai judesiai. Be to, turbūt niekas nepaprieštaraus, kad moterų intuicija yra geresnė – tas pats pasakytina ir apie vaikus su autizmu. Tai jei turėtume atitinkamus testus ir mergaitėms, situacija, ko gero, būtų visiškai kitokia“, – nurodė ji.

Ruslano Kondratjevo nuotr./Laima Mikulėnaitė
Ruslano Kondratjevo nuotr./Laima Mikulėnaitė

Pasak L.Mikulėnaitės, ne veltui atsiranda terminas „Aspergerio mergelės“, apibūdinantis mergaites, kurios, atėjusios į šį pasaulį, sunkiai jį supranta; jos pradeda labai daug skaityti, apsigyvena savo svajonių, pasakų pasaulyje ir dėl to ima dar sunkiau suprasti, kas vyksta aplinkoje. Ir nors, kaip sakė gydytoja, jos užauga kryptingomis moterimis, kurių seksualumas absoliučiai nesiskiria nuo kitų moterų, šeimos ir santykių kūrimas joms tampa didele problema.

Autizmo atvejų daugėja dėl kelių priežasčių

Kita vertus, vaikų neurologė-socialinė pediatrė sakė, kad per kelerius metus Lietuvoje diagnozuotų autizmo spektro sutrikimų padaugėjo kelis kartus, ir ateityje šis rodiklis tik augs. Anot jos, yra keletas to priežasčių.

„Pirmas dalykas, mes vis daugiau sužinome apie autizmą, atrandame naujus diagnostikos metodus. O kadangi šiais laikais vaikai ankstyvame amžiuje yra išleidžiami į darželį, labai greitai pasimato jų socializacijos problemos.

Antra, mažėja diagnozuojamų intelekto sutrikimų, ir tie atvejai priskiriami autizmui (mokslo duomenimis, 30–70 proc. žmonių, turinčių autizmą, turi ir intelekto sutrikimą).

Trečia, žinome, kad mūsų gyvenimą stipriai veikia ir genetika, ir epigenetika. Šiandien danų mokslininkai teigia, kad 80 proc. autizmą sukelia genų pakenkimas. Bet įtakos turi ir epigenetika: mes keičiamės, keičiasi ir mūsų gyvenimo būdas (ne veltui kalbame apie X, Y, Z kartas), o mokslininkai jau įrodo, kad žmonės, neturintys autizmo, panašėja į žmones su autizmu. Taigi atskirtis tarp to, kas yra autistas ir kas ne, tampa labai trapi“, – aiškino medikė.

123RF.com nuotr./Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą
123RF.com nuotr./Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą

Kuo pasižymi autizmo spektro sutrikimas?

Visgi L.Mikulėnaitė sakė, kad pagrindinis požymis, leidžiantis diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą, yra kitoks bendravimas ir sąveikos kūrimas su kitu žmogumi. Tai nereiškia, kad vaikai su autizmu nebendrauja ar nenori bendrauti, tiesiog jie tai daro kitaip.

„Tie vaikai moka iškomunikuoti savo poreikius, tačiau jie nemoka to, ką vadiname socialine komunikacija (bendravimu). Jie neturi šios savybės, kuri šiaip jau žmogui yra įgimta, ir dėl to nesuvokia, kaip reikėtų elgtis įvairiose situacijose.

Jie absoliučiai nesupranta, kaip sukurti santykius, kaip naudoti kalbą tiems santykiams išlaikyti. Jie nesugeba suprasti savo pojūčių, o kada savo elgesiu bando ištransliuoti tai, ką jaučia, daro tai labai keistu būdu.

Jie turi pakankamai ribotą kalbos supratimą ir informaciją kur kas geriau priima akimis, o vienu metu gali atlikti tik vieną veiksmą.

Jie nesuvokia kitų žmonių intencijų, kad kiti žmonės gali kitaip mąstyti. Jų intuicija yra labai prasta. Jie turi pakankamai ribotą kalbos supratimą ir informaciją kur kas geriau priima akimis, o vienu metu gali atlikti tik vieną veiksmą. Jie turi savireguliacijos sutrikimų (stipriai reaguoja į įvairiausius dalykus), yra labai aktyvūs bei pasižymi elgesio problemomis, o jų pyktis yra labiau išreikštas negu kad kitų žmonių“, – vardijo specialistė.

Tačiau ji pridūrė, jog autizmo spektro sutrikimai yra labai kompleksiniai: šalia simptomų, būdingų autizmo spektro sutrikimui, neretai išgyvenami ir psichikos sutrikimai, somatinės ligos.

Stresas ir patyčios – autistiškų vaikų „palydovai“

Gydytoja toliau nurodė, jog autizmo spektro sutrikimui yra priskiriamas autizmas, Rett‘o sindromas, dezintegracinis sutrikimas, Aspergerio sindromas ir įvairiapusiai raidos sutrikimai.

L.Mikulėnaitės nuomone, netikslinga manyti, kad blogiausiai gyvena tie vaikai, kuriuos įvardijame kaip „lengviausias“ autizmo spektro sutrikimo formas turinčius:

„Kitą kartą galbūt gerai žmogeliui, kuris turi stipriai išreikštą autizmą, intelekto sutrikimą – jis ugdomas pagal savo galimybes ir gerai gyvena. O tie vaikai, kurie dėl silpniau išreikšto sutrikimo tiesiog nesupranta tų mums visiems suvokiamų taisyklių ir to bendravimo, negali lengvai adaptuotis bet kokioje aplinkoje, atrodo labai keisti. Ir jeigu jiems niekas nesiteikia paaiškinti, kas vyksta aplinkoje, užuot džiaugęsi lankydami mokyklą, tie vaikai joje patiria nerealų stresą. O jei dar apie jų sutrikimą nieko nežino mokytojai ar klasiokai – patyčios garantuos.“

Kodėl svarbu išlaikyti integruotas mokyklas

Pasak L.Mikulėnaitės, turime nepamiršti, kad ateityje autizmo atvejų tik daugės.

„Ar mes pasiruošę tam skaičiui vaikų ateityje? Man atrodo, kad mes nesame pasiruošę net ir tam skaičiui, kurį iš esmės turime šiandien. Dėl to reikia ne tik diskutuoti konferencijose įvardijant problemas, o galų gale pradėti jas spręsti“, – komentavo medikė.

Jos manymu, labai svarbu, kad Lietuvos mokyklos būtų kuo labiau integruotos, ir jose galėtų mokytis visi vaikai.

„Ir jeigu mes galvosime, kad šita integracija reikalinga vaikams, mes niekur nenueisime. Ne jiems reikia šitos integracijos, o mums. Juk pagrindinis demokratijos aspektas yra tas, kas mes visi esame lygūs. Ateis laikas, kada mumis nebus kam pasirūpinti, ir aš labai norėčiau, kad tuo metu, kai tai įvyks, mumis pasirūpintų valstybė.

Jeigu mes galvosime, kad šita integracija reikalinga vaikams, mes niekur nenueisime. Ne jiems reikia šitos integracijos, o mums.

Juk jeigu valstybė sieks išlaikyti žmogaus teises ir užtikrinti tai, kad visi esame lygūs, tuomet ir mes patys neišgirsime, kad esame paliegę, niekam tikę ir nereikalingi.

O lygybės įtvirtinimas prasidės tada, kai ir „kitoniškas“ vaikas (nesvarbu, turintis autizmą, Dauno sindromą, regos, klausos ar kitą negalią) eis į tas pačias įstaigas, gyvens tose pačiose vietose, kaip ir kiti. Labai linkiu tuo patikėti“, – nurodė L.Mikulėnaitė.

Temos: 2 Vaikai Autizmas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

49:40
01:06
01:03

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką