Dabar populiaru
Publikuota: 2016 vasario 19d. 15:38

„Patyčios užgrūdina vaikus“: kodėl šis mitas yra visiškai neteisingas?

Patyčios
123rf.com nuotr. / Patyčios

„Nesuprantu, kodėl taip visi dabar jaudinasi dėl patyčių. O kada vaikai galėtų išmokti už save pakovoti? Kaip ir kur jie sužinos, kad gyvenimas nebus rožėmis klotas? Jei iki 18 metų juos tik glostysim, ką jie veiks ir kaip gyvens išėję iš mokyklos – ten su jais tikrai niekas „nesicackins“! Tegul grūdinasi jau nuo mokyklos suolo!“ – tokių ir panašių pasisakymų bei minčių dažnai galime aptikti interneto komentaruose, išgirsti viešojoje erdvėje ar net iš artimų žmonių.

„Dažnai per seminarus patyčių tema iš suaugusiųjų girdžiu, kad patyčios užgrūdina ir vaikams yra vertinga patirtis. Tokiais garsiais pasisakymais vaikams siunčiama žinia: „Patyčios yra normalus reiškinys ir jų reikia, kad galėtum užaugti stiprus ir būtum sėkmingu žmogumi. O jeigu negali susitvarkyti su patyčiomis, ką gi – pats kaltas. Laimi stipriausi, o jei toks nesi – vadinasi, esi nevykėlis ir tavęs tokio nereikia“, – klaidingų nuostatų diegimą aiškina „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja, psichologė Ivona Suchodolska. – Kartais suaugę žmonės nenutuokia, kokią žalą gali daryti vaikams savo elgesiu ar pasisakymais, kurie yra klaidingi ir prisideda prie mitų sklaidos. Šie mitai padeda patyčioms plisti ir apsunkina galimybes jas sustabdyti.“

Pasak psichologės, nuostata, kad patyčios užgrūdina t.y. gali vaikams suteikti kažkokių teigiamų pasekmių yra visiškas mitas, kuris, deja, plačiai paplitęs tarp suaugusiųjų. Nėra vieno atsakymo, kodėl mūsų visuomenėje ši nuostata tokia įsišaknijusi, kodėl žeminimas ir skaudinimas laikomas teigiamu ar net ugdančiu patyrimu.

Tai, žinoma, galima sieti su mūsų istoriniu kontekstu. Pavyzdžiui, sovietinėje armijoje vyravusiai „diedovščinai“ buvo būdingas tam tikra hierarchija ir elgesio taisyklėmis paremtas psichologinis ir fizinis smurtas, vadinant tai „vyriškumo, gyvenimo mokykla“. Smurtinis agresyvus elgesys ir nuolatinis žmogaus žeminimas buvo laikomas normaliu ir pateisinamu.

Joks smurtas nėra pateisinamas

„Iki šiol tenka išgirsti, kad tėvai, mušdami vaiką, tiki ar bando save pateisinti, kad tai vaikui į naudą, kad tokiu būdu jie drausmina ir auklėja vaiką. Tačiau iš tiesų tai yra smurtas – jokiu būdu nepateisinamas, o nusikalstamas bei vaiką žalojantis elgesys, – pabrėžia „Vaikų linijos“ psichologė. – Tačiau kol suaugę žmonės galvos ir siųs žinią vaikams, kad kažkokia prievartos forma yra tinkama ir pateisinama (pavyzdžiui, užgrūdina, padeda ugdyti charakterį, lavina), tol turėsime daug agresyvaus elgesio tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų.“

123rf.com nuotr./Patyčios
123rf.com nuotr./Patyčios

Kodėl nuostata, kad patyčios užgrūdina, yra neteisinga ir ją reikėtų keisti?

  • Patyčios nesukelia jokių teigiamų pasekmių – tai įrodė daugybė mokslinių tyrimų. Priešingai, patyčios yra rizikos veiksnys atsirasti įvairiausioms vaikų psichikos sveikatos ir elgesio problemoms. Pavyzdžiui, patyčias patiriantys vaikai gali pradėti skųstis dėl sveikatos problemų, gali pablogėti jų pažymiai ir sumažėti mokymosi motyvacija, atsirasti ar sustiprėti nepasitikėjimas savimi, išsivystyti depresija, kilti mintys apie savižalą ar net savižudybę. Yra žinoma, kad patyčias inicijuojantys vaikai taip pat sulaukia neigiamų pasekmių – tyčiojimasis ilgainiui gali peraugti į kitokį agresyvų ar socialiai nepageidautiną elgesį vyresniame amžiuje. Be to, patyčios veikia ne tik tuos vaikus, kurie tiesiogiai jose dalyvauja, bet ir patyčias stebinčius vaikus bei visą mokyklos bendruomenę.

Didesnis patyčių paplitimas siejamas su didesniu nepasitenkinimu, nesaugumo jausmu mokykloje, prastesniais mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiais bei akademiniais pasiekimais.

  • Ne visada patyčias patiriantiems vaikams išryškėja ilgalaikės neigiamos pasekmės ateityje. Tai gali kelti iliuziją, kad patyčių patirtis „nepalaužė“ ar netgi užgrūdino. Vis tik tai, kad suaugęs žmogus nejaučia rimtų vaikystėje patirtų patyčių pasekmių, nereiškia, kad patyčios neturi neigiamo poveikio. Tai veikiau reiškia to žmogaus psichologinį atsparumą, kuris atsvėrė patyčių keliamus neigiamus efektus arba buvo susijęs su apsauginiais veiksniais: šeimos ar kitų suaugusiųjų palaikymu, tinkamu suaugusiųjų reagavimu, bendraamžių parama, socialiniais įgūdžiais ir pan.
  • Požiūris, kad patyčios užgrūdina, yra netinkamas ne tik dėl to, kad yra klaidingas. Jis taip pat prisideda prie patyčių plitimo mūsų šalyje. Kol suaugę žmonės agresyvų elgesį sies su teigiamomis pasekmėmis, tol nereaguos rimtai į bet kokias patyčių apraiškas. O tai leis patyčioms ir toliau išlikti kasdienybe Lietuvos mokyklose, patyčias kenčiantys vaikai ir toliau jausis nesaugūs, o dažnai ir palikti be pagalbos.

Emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“ vykdo kampaniją „Patyčių muziejus“. Kviečiame visus suaugusiuosius padėti išklausyti vaikus. Šiuo metu „Vaikų linija“ gali atsiliepti į 1 iš 7 vaikų ar paauglių skambučių. Apsilankykite interneto svetainėje www.patyciumuziejus.lt ir paaukokite „Vaikų linijai“, kad kuo daugiau vaikų būtų išklausyti, sulauktų pagalbos ir patyčios virstų istorija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

04:41
01:21
06:02

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką