Sekite 15min Google
Netikėtas gyvenimo lūžis
„Mane paliko su vaiku. Gyvenimas atrodė geras, viskas atrodė tinkama, tačiau įvyko taip, kaip įvyko. Tikrai nieko blogo nenoriu pasakyti apie tą žmogų, bet buvo visokių dalykų. Vien ta mintis, kad turėjau išeiti iš savo namų, nuomotis butą... Iš tikrųjų per vieną naktį netekau visko“, – prisiminė U.Andriuškaitė.
Tuo metu jos dukrai buvo vos ketveri metai.
„Savivertė buvo visiškai palūžusi. Motyvacija gyventi buvo tik dukra“, – atviravo Ugnė, pridurdama, kad dukra ir tapo viena svarbiausių priežasčių nepasiduoti.
„Kai mano dukra užaugs, noriu, kad matytų mane stiprią. Kad net ir po tų griuvėsių, kai viskas sugriūva, iš nulio galima padaryti labai daug“, – kalbėjo U.Andriuškaitė.
Šiandien Ugnė šią mintį kartoja ir kitoms moterims.
„Kai moterys galvoja: „Ką man daryti, aš turiu nulį?“ – tai jau yra puiki pradžia. Aš taip ir savo drauges motyvuoju. Nulis, žinokite, yra labai geras atsipirties taškas“, – sakė ji.
Tačiau tai nebuvo vienintelis išbandymas tuo laikotarpiu. Po skyrybų Ugnės gyvenimą sukrėtė ir netikėtos sveikatos problemos.
„Jeigu viską papasakočiau, būtų sunku patikėti. Sveikata buvo sušlubavusi, man rado auglį, turėjau operaciją. Buvo siaubingi metai“, – prisiminė pašnekovė.
Ugnė pasakojo, kad dėl didžiulio streso per savaitę neteko septynių kilogramų. Dabar, anot jos, sveikata jau daug geresnė, nors save vis dar reikia prižiūrėti.
„Dabar, atrodo, viskas gerai. Aišku, atsakingai prižiūriu save“, – sakė Ugnė.
Stengiasi išsaugoti dukros ryšį su tėčiu
Nors poros santykiai nutrūko, Ugnė pabrėžia, kad dukros tėtis iš jos gyvenimo nedingo.
„Jis dukros gyvenime dalyvauja, nori bendrauti. Aš stengiuosi tą emociškai saugų ryšį išlaikyti“, – pasakojo ji.
Psichologijos keliu nuo mokyklos laikų einanti moteris teigė puikiai supratusi, kaip svarbu išsaugoti dukros ryšį su tėčiu.
„Jau netekome fizinių namų, bet tą emocinį saugumą norėjosi kiek galima labiau apsaugoti“, – sakė U.Andriuškaitė.
„1000 moterų“ projektas atsirado pačiu sunkiausiu metu
Praėjus kuriam laikui po skyrybų Ugnės gyvenime atsirado projektas „1000 moterų“, apie kurį ji išgirdo iš draugės. Pašnekovės teigimu, tuo metu projektas tapo ne tik galimybe mokytis, bet ir svarbiu postūmiu iš naujo pažvelgti į save bei savo galimybes.
Pasak U.Andriuškaitės, projekto paskaitos tuo metu tapo svarbia kasdienybės dalimi.
„Dukrą pasiimdavau iš darželio, įsidėdavau ausinukus ir, kol darydavau valgyti, klausydavau. Net jeigu žinojau, kad dar turiu kažką padaryti, vis tiek klausydavau, konspektuodavausi“, – prisiminė ji.
Paskaitos, anot Ugnės, padėjo ne tik įgyti žinių, bet ir iš naujo pažvelgti į save.
„Man iš tikrųjų labai padėjo, nes tai duodavo peno pamąstymams, savęs reflektavimui: ko dabar man reikia, kur mano stipriosios pusės? Žinoma, padėjo susigrąžinti savivertę“, – sakė ji.
Ypatingą reikšmę turėjo ir jos mentorė Giedrė.
„Atskiras žodis mano mentorei Giedrei, su kuria bendrauju dar ir dabar, nors viskas seniai pasibaigė. Mes palaikome ryšį, kontaktuojame kiekvieną mėnesį. Ji labai teisingai mane nukreipė karjeros klausimais, kur aš norėčiau būti, padėjo išsigryninti kryptį“, – kalbėjo Ugnė.
Pasiekė savo svajonę karjeroje
Po sunkaus laikotarpio ir darbo su savimi Ugnė šiandien gali pasidžiaugti pasiekusi vieną svarbiausių profesinių tikslų.
„Galiu drąsiai pasidžiaugti – dabar turiu savo svajonių darbą. Tokį, kurio kryptingai siekiau“, – sakė ji.
Šiuo metu Ugnė dirba psichologe Klaipėdos visuomenės sveikatos biure, taip pat yra savižudybių algoritmų koordinatorė.
Ji prisiminė, kad po skyrybų buvo etapas, kai pagalbos reikėjo ir jai pačiai. Vis dėlto net tuo metu ji žinojo, kad atsitiesusi savo patirtį galės panaudoti padėdama kitiems žmonėms.
„Aš tikrai esu tas žmogus, kuris padeda kitam. Visada jaučiau, kad galiu padėti žmonėms. Žinoma, kai susidūriau su sunkumais, sakiau, kad man reikia pagalbos, bet visada žinojau, kad ateityje padėsiu kitiems“, – prisiminė Ugnė.
Šiandien ji pati dirba srityje, kurioje gali padėti žmonėms, išgyvenantiems sunkius gyvenimo momentus.
Nesustojo ir ėmė siekti naujų tikslų
Ugnė neapsiribojo vien karjeros pokyčiais. Ji vėl pradėjo studijuoti ir įstojo į Klaipėdos universitetą.
„Visoms moterims noriu pasakyti: jeigu galvojate, kad tai yra kelio pabaiga, tai yra tik kelio pradžia. Gyvenimas eina į priekį, mes negalime stovėti“, – teigė ji.
Vienas iš jos tikslų buvo išmokti vairuoti motociklą.
„Labai norėjau išmokti vairuoti motociklą. Vasarą šį tikslą įgyvendinau. Išsilaikiau teises, turiu motociklą ir dabar važinėju“, – džiaugėsi Ugnė.
Dabar jos planuose – kelionė motociklu į užsienį ir dar daugiau tikslų.
„Tikrai noriu pati nukeliauti į kokią nors šalį motociklu. Ir karjeros klausimais turiu užmojų, sieksiu tų tikslų ir tikrai nesustosiu, nes supratau, kad galiu labai daug“, – sakė ji.
Po visų išgyvenimų Ugnė šiandien gali pasidžiaugti ne tik atradusi save, bet ir susikūrusi tokį gyvenimą, apie kokį anksčiau svajojo. Moteris pasakojo įsigijusi nuosavus didelius namus – tai jai tapo dar vienu įrodymu, kad net ir po didžiausių gyvenimo sukrėtimų galima pradėti iš naujo.
Ugnė pabrėžia, kad šiame kelyje ji nebuvo viena. Moteris dėkoja dabartiniam gyvenimo partneriui, tėvams ir artimiausioms draugėms, kurių palaikymas, anot jos, taip pat padėjo pasiekti tai, kur ji yra šiandien.
„Mano visos silpnybės ir sunkiausi momentai tapo mano stiprybe. Tai nėra klišė, čia yra visiška tiesa“, – pabrėžė moteris.
Vis dėlto ji neslepia, kad gijimas nėra paprastas procesas.
„Tas gijimo procesas yra spiralė. Ji tikrai nėra tiesi ar tik į viršų. Ji yra spiralė aukštyn žemyn. Man visiškai taip pat vyko, dar ir dabar tikrai būna. Negaliu sakyti, kad jau viskas išsitrynė. Tikrai ne, bet jau yra šviesa“, – kalbėjo Ugnė.
Po skyrybų suprato, kokio žmogaus nori šalia
Šiandien Ugnė turi ir naują draugą. Ji pripažino, kad iš karto po skyrybų buvo sunku įsivaizduoti naujus santykius.
Pasak Ugnės, jai reikėjo ne tiesiog vyro, o partnerio.
„Tikrai nebuvau ta, kuri sakė: vyrų man nereikia. Tai yra melas. Man norėjosi ne vyro, o partnerio. Žmogaus, su kuriuo galiu siekti savo tikslų, svajonių. Tai gyvenimas man ir davė“, – pasakojo ji.
Ugnės teigimu, jos draugas buvo patyręs panašių išgyvenimų, todėl tai padėjo jiems tapti komanda.
„Kai pokalbiai virsta ne penkiolikos minučių kavos atsigėrimu, o keliolika valandų ir gali tiesiog vienas į kitą žiūrėti, klausyti, girdėti, tobulėti, atjausti“, – kalbėjo pašnekovė.
Santykius ji apibūdino kaip dviejų sužeistų žmonių bandymą iš turimų dalių sukurti kažką naujo.
„Du žmonės, kurie galbūt sudužę, patys dar nemoka savęs susiūti, bet jau iš to, ką turi, iš tų mažų krislelių sulipdo kažkokį koliažo paveikslą. Ne tolygiais potėpiais, bet iš sudužusių stiklų gali gautis labai gražus koliažas“, – sakė Ugnė.
Kitoms moterims siunčia svarbią žinutę
Kalbėdama apie projektą „1000 moterų“, Ugnė pabrėžia, kad jis jai tapo svarbiu atramos tašku sudėtingu gyvenimo laikotarpiu. Todėl šiandien ji ragina ir kitas moteris nebijoti pokyčių bei priimti pagalbą.
„Svarbiausias dalykas – nebijoti pokyčių“, – teigė ji ir pridūrė, kad pačiai juos įgyvendinti padėjo šis projektas.
„Paskaitas galima perklausyti vėliau. Jeigu tuo metu yra darbas, verkiantis vaikas ar dar kažkas – prie jų galima sugrįžti kitu metu“, – aiškino ji.
Tai, anot Ugnės, jai pačiai buvo labai svarbu.
„Paprasti žmonės esame, turime atsakomybių. O moteris, kai sudūžta, dar galvoja: čia naujas dalykas, kaip aš spėsiu? Tai tikrai spėsi. Paskaitas gali perklausyti vėliau, ramiai atsigulusi prieš naktį, kai vaikai jau užmigę“, – patarimu pasidalijo U.Andriuškaitė.
Ji taip pat ragina nepraleisti temų vien todėl, kad iš pirmo žvilgsnio jos neatrodo aktualios, ir neprarasti ryšio su mentoriais.
„Nebijoti tų nepažįstamų žmonių, kurie ateina mums padėti, mentoriauti, kreipti mus, nes jie gali tapti labai svarbūs gyvenime“, – sakė Ugnė.
Būtent taip nutiko ir jai su mentore Giedre – projektui pasibaigus jų ryšys nenutrūko.
„Mes jau draugės esame“, – džiaugėsi U.Andriuškaitė.
Po beveik dvejų metų nuo gyvenimą apvertusių skyrybų ji sako aiškiai supratusi vieną dalyką – net ir tada, kai atrodo, kad viskas sugriuvo, gyvenimą galima susikurti iš naujo.
1000 moterų projektas – tai projektas, kuris antrus metus iš eilės suteikia galimybę moterims, kurios vienišos augina vaikus, atgauti pasitikėjimą savimi, susigrąžinti emocinį stabilumą ir atrasti nuoširdų palaikymą.
Per mentorystę, praktinius mokymus ir emocinės sveikatos stiprinimą projektas kuria aplinką, kurioje moterys tampa stipresnės, drąsesnės ir pasiruošusios naujam gyvenimo bei karjeros etapui.
