Apie tai rugpjūčio 28-ąją diskusijų festivalyje „Būtent“ diskutavo Europos Parlamento (EP) nariai Aurelijus Veryga ir Virginijus Sinkevičius bei Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Rasa Jauniškienė.
„Meta“ atvejis JAV
Diskusijoje daug dėmesio skirta neseniai Jungtinėse Valstijose vykusiam teisiniam procesui prieš „Meta“. Bendrovė kaltinta tuo, kad savo socialinių tinklų platformose – „Facebook“ ir „Instagram“ – sąmoningai kūrė ir naudojo funkcijas, galinčias skatinti vaikų bei paauglių priklausomybę nuo socialinių tinklų ir taip daryti žalą jų psichikos sveikatai.
Galiausiai „Meta“ sutiko sudaryti taikos sutartį – sumokėti maždaug 17 mlrd. dolerių ir prisiimti tam tikrų įsipareigojimų, susijusių su vaikų saugumu platformose. Šis atvejis paskatino diskusijas ir Europoje: Europos Komisija (EK) išreiškė norą, kad panašių sprendimų būtų imtasi ir ES.
Europarlamentaras A. Veryga pabrėžė besidžiaugiantis, kad toks precedentas atsirado būtent Jungtinėse Valstijose. Anot jo, tai galėtų būti išties svarus argumentas Europai diskutuojant apie tolesnį socialinių tinklų reguliavimą.
„Labai daug yra spaudimo, turbūt ne tik iš Jungtinių Valstijų prezidento, bet apskritai, kad Europa viską perreguliuoja ir persistengia, kad mes taip tampame nekonkurencingais. Tad kai tai ateina iš Jungtinių Valstijų, tokie teisiniai sprendimai, manau, kad tai yra privalumas ir leis išvengti tam tikro susipriešinimo“, – sakė jis.
Kalbėdamas konkrečiai apie ES, europarlamentaras V. Sinkevičius pabrėžė, jog dalis su socialiniais tinklais susijusių rizikų jau reguliuojama Skaitmeninių paslaugų aktu (DSA). Visgi šį teisės aktą esą reikėtų tobulinti.
„Akivaizdu iš tos stebėsenos ir iš to, kaip keičiasi platformų elgesys, kad tą įstatymą reikia pildyti“, – sakė politikas.
Jo manymu, daugiau aiškumo dėl tolesnių veiksmų gali atsirasti po EK pirmininkės Ursulos von der Leyen metinio pranešimo.
„Kaip suprantu, socialiniams tinklams ir jų daromai įtakai dėmesio [metiniame pranešime] bus skirta daug ir greičiausiai bus pranešta apie naują teisės aktą. Koks jis bus? Aišku, tai bus diskusijų klausimas“, – teigė V. Sinkevičius.
Anot politiko, pavienėms valstybėms būtų sudėtinga daryti spaudimą tokioms bendrovėms kaip „Meta“, tačiau ES bendrai turi daugiau galimybių. Vis dėlto, jo teigimu, svarbu ne tik priimti taisykles, bet ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos.
„Kur visuomet ES sekasi sunkiau – tai įgyvendinime. Koks tas aktas bus ir kaip mums pavyks jį įgyvendinti, ypač šalių narių lygmeniu, yra, aišku, didžiausias klausimas“, – sakė V. Sinkevičius.
Lietuva gali nespėti
Diskusijoje buvo klausta, ar Lietuva galėtų tapti aktyvia šio proceso dalyve, ypač turint omenyje būsimą pirmininkavimą ES Tarybai. Europarlamentaras A. Veryga į tokį scenarijų žvelgė atsargiai – net jeigu naujas teisės aktas būtų pateiktas rudenį, iki galutinio sprendimo dar lauktų ilgas derinimo procesas.
„Jeigu [teisės aktas] būtų pateiktas rudenį, žinant, kad [Lietuvos] pirmininkavimas yra nuo Naujųjų metų, nežinau, kokiu reikėtų būti optimistu, kad Lietuva priimtų kažkokius galutinius sprendimus, žinant, kad turi sutarti ir Taryba, ir Komisija, ir Parlamentas“, – sakė jis.
Vis dėlto A. Veryga tikino, kad Lietuvai šis klausimas būtų svarbus. „Manau, kad mes tikrai turėtume ir valios, ir noro, todėl, kad matome ir suvokiame [socialinių tinklų] pasekmes“, – pabrėžė jis.
Visgi savo prognozę politikas apibendrino taip: „Aš pabūsiu švelniai pesimistas. Manau, kad šitas klausimas vargu ar pasivys Lietuvą pirmininkaujant.“
V. Sinkevičius buvo kiek optimistiškesnis ir teigė, kad Lietuva galėtų bent pradėti diskusiją ES Taryboje.
„Aš nesakau, kad pavyks diskusijas užbaigti, tikrai ne, nes derybos tikrai nebus tokios jau paprastos. Bet pradėti diskusiją ir savo poziciją išsakyti, manau, kad Lietuva turės galimybę“, – sakė jis.
Vis dėlto, jo vertinimu, iki galutinio sprendimo dar gali būti toli: „Aš netikiu, kad anksčiau nei 2028 metais mes pamatysime tą galutinį variantą.“
Telefonai mokyklose – sprendimas Lietuvai
Kol europiniai sprendimai dar tik svarstomi, A. Veryga siūlo Lietuvoje imtis priemonių nelaukiant. Viena jų – aiškiau reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose.
„Lietuva visgi nesugebėjo priimti sprendimo ugdymo įstaigose drausti naudoti mobiliuosius įrenginius. Sakyčiau, kad turėtume šitame politiniame sezone grįžti prie sprendimo tokio pakankamai valingo ir pasakyti, kad iki tam tikro amžiaus įrenginiai ugdymo mokyklose per pertraukas neturėtų būti pas kiekvieną rankoje“, – akcentavo politikas.
Jo teigimu, taisyklės turėtų būti vienodos visiems, o ne priklausyti nuo konkrečios mokyklos ar mokytojo sprendimo.
„Jeigu tu nustatai tvarką visiems vienodą, pavyzdžiui, kad negalima rūkyti ugdymo įstaigos teritorijoje, kažkas, aišku, turi tai įgyvendinti, turi kažkas prižiūrėti, bet tada tai yra bendras susitarimas. Nekyla klausimo, kodėl aš negaliu, o kitas gali“, – teigė jis.
EP narys V. Sinkevičius su tokiu požiūriu sutiko: „Kai visa tai lieka rekomendacinio pobūdžio, tai yra blogiausia, kas gali būti, nes būtent tuomet ir tampa kalti mokytojai ar direktorė“.
Politikas ragina nedelsti priimti sprendimą nacionaliniu mastu, mat pagrindo tam tikrai yra. „Paaugliai iki 15 metų – 76 procentų jų per valandą bent kartą tikrinasi telefoną, o 46 procentai turi problemų su priklausomybe nuo telefono. Tad mes jau suprantame problemos mastą“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
„Mes tiesiog praradome atsakomybės jausmą“
Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja R.Jauniškienė diskusijos metu pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta politinės lyderystės priimant sprendimus, nors problemos mastas išties jau gerai matomas.
„Čia yra turbūt lyderystės stoka priimti tokį sprendimą, kuris yra žemai kabantis vaisius, kuris visoms partijoms turėtų vienodai rūpėti“, – sakė ji.
Ekspertė taip pat kėlė klausimą, kodėl visuomenė vis dar toleruoja tai, kas, kaip pati sako, jau žinoma kaip žalinga.
„Kodėl ir kada mes taip nusileidome, kad mes jau žinome, jog yra teismo sprendimai, žinome, ką daro tie [socialiniai] tinklai, ir mes vis tiek dar galvojame, ar mažamečiams neleisdami naudotis jais nepadarysime kažko blogo, žodžio ar saviraiškos laisvės neapribosime? Man atrodo, kad mes tiesiog praradome atsakomybės jausmą kaip suaugę žmonės“, – teigė R. Jauniškienė.
A. Veryga savo ruožtu atsakomybę už socialinių tinklų daromą žalą nepilnamečiams pirmiausia siejo su pačiomis platformomis, nes jų veikimo principus kuria žmonės.
„Socialinis tinklas nėra kažkoks savaime vykstantis dalykas. Ten algoritmą kažkas programuoja, gyvas žmogus nustato tam tikrą veikimo struktūrą, sudėlioja, kaip viskas veikia“, – sakė A. Veryga.
V. Sinkevičius taip pat buvo kategoriškas: „Tai vienareikšmiškai yra socialinių tinklų atsakomybė, todėl, kad jiems nėra nieko švento.“
Pasak politiko, platformų verslo modelis paremtas vartotojų skaičiais ir laiku, kurį žmonės praleidžia žiūrėdami turinį, nes tai padeda parduoti reklamą. Ir platformas valdantiems verslo milžinams nėra svarbu, ar žmogus, peržiūrintis turinį, yra 50-metis, ar 15-metis.
Amžiaus patikra ir naujas iššūkis – dirbtinis intelektas
Europarlamentaras V. Sinkevičius, žvelgdamas į ateitį, neatmeta, kad europiniu mastu bus siūloma socialiniuose tinkluose įvesti amžiaus verifikaciją.
„Aš nenustebsiu, jeigu vis dėlto nuskambės siūlymas dėl amžiaus verifikacijos socialiniuose tinkluose. Manau, kad tai yra daugeliu atvejų labai reikalinga“, – sakė jis.
Pasak politiko, viena iš sričių, kur tokia priemonė galėtų būti svarbi, yra internetiniai žaidimų kambariai. Juose vaikai gali bendrauti su žmonėmis, kurių tikroji tapatybė jiems nežinoma.
„Dažniausiai tai yra įgyjamas pasitikėjimas. Tuose žaidimų kambariuose žmonės neidentifikuoja savęs ir vaikas, žaisdamas su kažkuo, galvoja, kad jis žaidžia su savo 10 metų draugu, kurį susirado. Deja, tai yra didelė grėsmė“, – sakė V. Sinkevičius.
Tačiau diskusijoje išryškėjo ir dar vienas klausimas – kaip spėti reaguoti į technologijas, kurios keičiasi greičiau nei kuriamos taisyklės. R. Jauniškienė didžiausią nerimą siejo su dirbtiniu intelektu.
„Kur aš didžiausią nerimą jaučiu – kad mes tragiškai vėluojam ir mes dar vis ruošiamės būti lėti“, – sakė ji.
Pasak R. Jauniškienės, vaikai dirbtinio intelekto dabar vis dažniau klausia ne tik apie mokslus ar pramogas, bet ir apie asmenines bei šeimos problemas.
„Kai susipyksta, kai ištinka nelaimė – vaikai visi klausia [dirbtinio intelekto] ir jiems visiems [dirbtinis intelektas] atsako. Ar mes žinome, ką atsako, ar mums, kaip šeimai, tiktų tai, ką jiems atsako?“ – klausė ji.
Todėl apie šią technologiją, pasak ekspertės, būtina galvoti jau dabar, o ne tada, kai jos poveikis vaikams taps dar akivaizdesnis.
„Į prioritetus tai turi būti įrašyta didžiosiomis raidėmis, raudonai ir dar pabraukta, nes ateina dirbtinio intelekto draugės ir draugai, ir jie ten jau gyvena savo gyvenimus“, – sakė R. Jauniškienė.









