Sekite 15min Google
Festivalyje „Būtent!“ šie klausimai tapo diskusijos apie motinystės prestižą pagrindu. Joje dalyvavo laidų vedėja ir turinio kūrėja Fausta Marija Leščiauskaitė, Pogimdyminės depresijos centro vadovė Nida Vildžiūnaitė, šešių vaikų mama, sąmonės tyrinėtoja Izabela Stankevičienė bei sveikatos apsaugos ministras, penkių vaikų tėtis Linas Kukuraitis. Diskusiją moderavo LRT OPUS tinklalaidės „Žaidžiam žmogų“ autorė ir vedėja Tautė Šumskė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Gimstamumo situaciją skaičiais apibūdinęs L.Kukuraitis atkreipė dėmesį į ryškų pokytį tarp kartų. Dabartinių keturiasdešimtmečių kartoje vienai moteriai tenka vidutiniškai apie 1,7 vaiko, o šiandien reprodukcinio amžiaus moterų rodiklis nesiekia vieno vaiko. Kartų kaitai užtikrinti reikėtų maždaug 2,1. Pasak ministro, sprendimams turėti vaikų įtakos turi ekonominės aplinkybės, politinis nestabilumas, netikrumas dėl ateities bei kultūriniai pokyčiai.
Tačiau statistika neatsako į klausimą, kaip motinystę vertina ir patiria pačios moterys. Būtent į jų patirtį ir tai, kas lemia sprendimą tapti mama pirmą ar dar vieną kartą, krypo diskusija.
Kai jau žinai, kiek motinystė kainuoja
Pogimdyminės depresijos centro vadovė ir trijų vaikų mama Nida Vildžiūnaitė kalbėjo apie asmeninę patirtį, pažįstamą ne vienai moteriai, svarstančiai apie dar vieną vaiką. Pirmą kartą motinystę gali tik įsivaizduoti, o vėliau jau žinai, kiek nėštumas, gimdymas ir vaiko auginimas pareikalaus fizinių bei emocinių jėgų, kaip pakeis kasdienybę. Todėl sprendimas dėl dar vieno vaiko priimamas jau visai kitomis aplinkybėmis.
Kalbant apie gimstamumą, F.M.Leščiauskaitei ne mažiau svarbi pasirodė jau vaikus auginančių žmonių patirtis. „Aš daugiau galvoju apie kokybišką motinystę ir tėvystę. Man mažiau nerimo kelia vaikų skaičius, kuris, žinoma, mažėja, bet labiau kelia nerimą tie žmonės, kurie jau yra čia“, – sakė ji.
Apie tai, kaip kitų tėvystės patirtys gali paveikti apsisprendimą, F. M.Leščiauskaitė kalbėjo ir iš asmeninės patirties. Matytos nelaimingų tėvų ir vaikų patirtys jai pačiai kėlė baimę: ar ji sugebės būti gera mama, ar turės pakankamai kantrybės, ar motinystėje jausis laiminga? „Man atrodė, kad tėvystė yra taip sunku, kad daug žmonių negali tame patirti džiaugsmo. Man atrodė, kad gal aš nesugebėsiu mylėti vaiko, gal nerasiu kantrybės“, – pasakojo ji.
Su šiomis abejonėmis ji dirbo terapijoje. Apsispręsti padėjo ne dar vienas argumentas, kodėl verta susilaukti vaiko, o suvokimas, kad ji iš tiesų gali rinktis. „Tiesiog aš pasijutau, kad tikrai galiu rinktis. Skamba galbūt infantiliai, bet man labai to reikėjo“, – sakė F.M.Leščiauskaitė.
Šeši vaikai – dviejų žmonių sprendimas
Šešių vaikų mama Izabela Stankevičienė, paklausta, kas lėmė jos sprendimą kurti daugiavaikę šeimą, pirmiausia kalbėjo apie santykį su partneriu.
„Sutikau žmogų, kuris mato visus mano uraganus ir gali mane pakelti. Tarp mūsų labai tvirtas ir saugus ryšys. Viduje jutau, kad noriu, jog šis ryšys daugintųsi“, – pasakojo ji. Šeši vaikai nebuvo savaime susiklosčiusi aplinkybė. Pasak I.Stankevičienės, kiekvienas nėštumas buvo sąmoningas jųdviejų su vyru sprendimas. Tai turėjo ir didelę kainą – moteris patyrė šešis Cezario pjūvius. Kiekvienam nėštumui ji rengė savo kūną „kaip maratonui“.
Sprendimas susilaukti vaiko yra dviejų žmonių atsakomybė, bet diskusijoje kilo klausimas, ar taip pat dalijamasi ir kasdiene vaiko priežiūra. L.Kukuraitis atkreipė dėmesį, kad motinystė nuosekliai apipinta šventumu, o vyrų vaidmuo šeimoje keitėsi lėtai. Jo teigimu, šiandien vyras turi būti visavertiškai įsitraukęs į santykį su vaikais, jų priežiūrą ir ugdymą.
Partnerio įsitraukimas gali sumažinti moteriai tenkančią naštą, bet nepanaikina kitos motinystės pusės – emocinių sunkumų, apie kuriuos nelengva kalbėti.
Kai mama nesijaučia taip, kaip „turėtų“
Net ir sąmoningai pasirinkta motinystė gali atnešti išgyvenimų, kuriems moteris nebuvo pasiruošusi. N.Vildžiūnaitės teigimu, susidūrus su pogimdymine depresija dažnai atsiveria gerokai platesnė moters gyvenimo situacija. Motinystės intensyvumas gali iškelti emocijas ir klausimus, kurių iki tol buvo įmanoma nepastebėti. Greta psichikos sveikatos sunkumų atsiranda vienišumas, kaltė ir gėda.
Problemos mastą rodo skaičiai. Pasaulyje pogimdyminę depresiją, remiantis įvairiais duomenimis, patiria apie 15 proc. moterų, kiti šaltiniai nurodo 10–20 proc., kartais – viena iš septynių. Skelbiama, kad 7 iš 10 moterų slepia arba sumenkina savo simptomus. pogimdyminės depresijos simptomų ir yra linkusios juos slėpti. Tam įtakos turi tiek vidinė, tiek išorinė stigma.
Dar sunkesnę problemos pusę atskleidžia Lietuvoje gimdžiusių moterų statistika: 15 proc. per pirmuosius metus po gimdymo galvoja apie savižudybę, o 17 proc. kyla minčių apie savo vaiko žalojimą (MGIS, 2022 m. apklausa „Mano gimdymas“). Už šių skaičių – ne tik psichikos sveikatos sunkumai. Moteris gali nešiotis ir įsitikinimą, esą gera mama apskritai neturėtų taip jaustis.
„Nėra gero būdo būti motina“
„Man susidarė įspūdis, kad nėra gero būdo būti motina“, – diskusijoje kalbėjo F.M.Leščiauskaitė. Jeigu mama atvirai kalba apie sunkumus, gali išgirsti: pati pasirinkai – dabar kentėk. Jeigu motinyste džiaugiasi, atsiras perspėjančių, kad džiaugtis dar anksti – tereikia sulaukti kito vaiko raidos etapo.
Motinystę esame linkę išaukštinti, bet pačiai mamai paliekame stebėtinai siaurą erdvę būti joje tokiai, kokia ji iš tiesų yra. Mama turi džiaugtis, bet neapsimesti, kad viskas lengva. Rūpintis vaiku, bet nepamiršti savęs. Grįžti į profesinį gyvenimą, bet ne per anksti.
Kalbant apie motinystės prestižą neužtenka klausti, kaip paskatinti moteris susilaukti vaikų. Ne mažiau svarbu, kokią motinystę jos mato prieš priimdamos šį sprendimą – ir kokią ją patiria jau tapusios mamomis.
