Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 29d. 11:38

Smurtas prieš vaikus: kokias šeimos problemas išduoda vaiko elgesys?

Psichologė Dovilė Česonytė dirba su laikinai iš šeimų paimtais ir Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre apgyvendintais vaikais. „Kiekviena istorija – kitokia“, – sakė ji.
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr. / Psichologė Dovilė Česonytė dirba su laikinai iš šeimų paimtais ir Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre apgyvendintais vaikais. „Kiekviena istorija – kitokia“, – sakė ji.

Kantrybės stokojatis tėvas, vis rėkianti mama ir už galvos susiėmęs vaikas. Vaiko teisių sargai ragina nepraeiti pro nelaimingą vaiką – galbūt jūsų neabejingumas dabar išsaugos jo laimingą vaikystę. Netylėjimas ir kantrus laukimas, kol kažkas pasikeis, gali padėti visai šeimai.

Spalį Lietuvoje gauti 3 059 pranešimai apie galimus vaikų teisių pažeidimus. 132 atvejais vaikai buvo paimti iš jiems nesaugios augti aplinkos ir perduoti laikiniems globėjams.

„Mūsų siekis – vaiko grąžinimas į šeimą, kur jis jaustųsi saugiai. Todėl vaikai iš šeimų paimami tik kraštutiniais atvejais“, – teigė neseniai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pradėjusi vadovauti Rasa Piekienė.

Statistika byloja, kad kasmet vaikų dėl nesaugios aplinkos paimama vis mažiau. 2017-aisiais buvo paimti 2 524 vaikai, 2018-aisiais – 2 055 vaikai, šiemet – 1 054.

„Tėvų LiNIJA“

  • Tai psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams.
  • Darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val. galima paskambinti nemokamu anoniminiu numeriu 8 800 900 12 ir su profesionaliu psichologu pasikonsultuoti rūpimais vaikų auklėjimo klausimais.
  • Daugiau informacijos - https://www.tevulinija.lt/

Už gražių sienų – nelaimingas vaikas

Grėsmė vaikui, anot R.Piekienės, kyla tada, kai jis ima jaustis blogai. „Tėvai dažnai nesupranta, kad ir įvairios pašaipos, vaiko ignoravimas jau yra smurtas. Pasitaiko atvejų, kai Vaiko teisių apsaugos specialistams bendraujant su tėvais paaiškėja, jog už netinkamą vaiko elgesį jie nenaudoja fizinio smurto, tačiau ignoruoja jį, žemina, nepaiso vaiko nuomonės, vadina nevykėliu, netikėliu ir kitaip. Negalima šitaip, negalima nusisukti nuo vaiko“, – kalbėjo ilgą laiką Kretingos skyriui vadovavusi specialistė.

Jai pritarė vyriausioji tarnybos specialistė Regina Venskuvienė: neretai klystama, kai galvojama, jog smurtaujama tik asocialiai gyvenančiose šeimose, ir nelaimingi tik tų šeimų vaikai. „Turime gražių namų priemiesčiuose, kur šeimose iš tiesų kenčia vaikai. Juk nesvarbu tavo pareigos, išsimokslinimas, finansinė padėtis, jei smurtauji prieš savo vaiką – baudi, kai jis negauna reikiamo pažymio, šaipaisi iš jo“, – kalbėjo specialistė.

Anot R.Piekienės, įtarus, kad kažkas negerai šeimoje, reikia netylėti. Nebijoti skambinti tarnybos specialistams arba tiesiai policijos pareigūnams. Pageidaujant išsaugomas anonimiškumas.

„Šeimos gauna pagalbą – psichologinę, esant poreikiui skiriami socialiniai darbuotojai ir kt. Svarbu neuždelsti ir problemos gali būti išsprendžiamos. Būna, kai sulaukiame ir tėvų padėkų. Jie prisipažįsta bijoję kreiptis į mus“, – pasakojo vedėja.

Paprastai, anot R.Venskuvienės, mamos širdis geriausiai jaučia, ar tėvo taikomi auklėjimo metodai neperžengia ribos. „Būna, ateina ir sako: „Suprantu, kad vaikui negerai, bet bijau pakenkti vyrui.“ Moteris turi priimti sprendimą, ryžtingą sprendimą“, – teigė pašnekovė.

Fotolia nuotr./Nelaimingas vyras
Fotolia nuotr./Nelaimingas vyras

Šeimos problemas išduoda vaiko elgesys

Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre šiuo metu laikina globa suteikta trylikai vaikų. Vieni vaikai čia praleis kelias dienas, kiti – galbūt ir kelis mėnesių.

Su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bendradarbiaujanti įstaiga praveria savo jaukių namų duris ir tada, kai vaikui saugumą užtikrinti pakanka ir pusdieniui.

Su laikinai gerovės centre priglaustais vaikais dirbanti psichologė Dovilė Česonytė pirmiausia stengiasi juos nuraminti ir rasti kelią į jų širdis.

„Jiems kyla daug neaiškumų, jie atvyksta į naują vietą pas naujus žmones. Labai priklauso nuo išgyventų patirčių ir reakcijos gali būti skirtingos: vieni saugiau jaučiasi ir greičiau užmezga kontaktą su jau apgyvendintais vaikais, kiti glaudžiasi prie suaugusiųjų“, – pasakojo psichologė.

Vaiko paėmimas iš šeimos, anot specialistų, – jau rodo šeimoje lyg laužas deginančią problemą. Todėl svarbu kuo anksčiau pastebėti bręstantį konfliktą.

Anot centro vadovės Ritos Bratėnaitės-Vitkienės, vaiko elgesys – indikatorius, parodantis, kad šeimoje bręsta problemos. Iki tol linksmas buvęs vaikas vaikšto sudirgęs, ima muštis, vengia mokyklos.

„Šis elgesys ir sako: kažkas yra ne taip šeimoje, ugdymo įstaigoje, vaiko aplinkoje. Vaikas savo blogą savijautą „ištransliuoja“ pasikeitusiu elgesiu. Šeimai ar institucijai dėl problemų su vaiku atėjus į Centrą, skiriamas atvejo vadybininkas, organizuojamas specialistų ir šeimos susirinkimas, kuriame pasimato, kaip tėvai bendrauja tarpusavyje, koks jų požiūris į auklėjimą, vaiko aplinkos ir draugų rato pažinimas, ugdymo įstaigos įdirbis“, – pasakojo pašnekovė.

Kaltę verčia vaikams

Atvejo vadybininko pareigybė – tai viena iš vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos naujovių, siekiant sustiprinti pagalbą šeimoms ir vaikams.

Klaipėdoje sudėtingesnius šeimose iškilusius atvejus analizuojanti vyriausioji atvejo vadybininkė Liudmila Karolienė apgailestavo, jog neretai pasitaiko situacijų, kai tėvai patys nesijaučia darantys klaidų. Dėl netinkamo elgesio linkę kaltę versti vaikams, sutuoktiniui, bet jokiu būdu ne sau.

„Deja, bet žmonės skiriasi, skiriasi jų gebėjimai. Yra ir tėvų su kognityviniais sunkumais. Jei vienai šeimai suvokiamos auklėjimo priemonės, kitai – ne. Pirmuoju atveju jau ir patys pajaus peržengę ribą, antruoju paprastai peržengtą ribą pastebi aplinka – darželis, mokykla, šeimos gydytojai“, – apgailestavo pašnekovė.

„Aš kaip mama pasakysiu: auginant vaikus svarbu savęs paklausti: kas vyksta? Kodėl taip vyksta su mano vaiku? Ir jei tai, kas vyksta, kelia nerimą, svarbu sustoti ir ieškoti pagalbos – gal perskaityti knygą apie vaikų auklėjimą, gal užsirašyti į tėvystės įgūdžių mokymus. Svarbu norėti pažinti savo vaiką ir padėti jam užaugti savarankiškam, atsakingam, mylinčiam ir mylimu“, – teigė Gerovės centro direktorė.

„Shutterstock“ nuotr./Motinos ir vaiko ranka
„Shutterstock“ nuotr./Motinos ir vaiko ranka

Mokytis tėvystės – su nepasitikėjimu

Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras organizuoja tėvystės įgūdžių kursus tėvams, susidūrusiems su problemomis – smurtaujantiems, nesugebantiems susivaldyti, stokojantiems socialinių įgūdžių ar nerandantiems ryšio su savo vaikais.

Apgailestaujama, kad viena iš priemonių susigrąžinti vaiką į šeimą ar išspręsti nesutarimus namuose pačių tėvų vertinama neigiamai.

Neretai jie atvyksta jau su išankstine nuostata ir nepasitikėjimu. Tikina, kad specialistų pagalba jiems nereikalinga, geba patys auginti savo vaikus, problemos laikinos arba tiesiog jas neigia.

Tėvystės įgūdžius formuojančius kursus Klaipėdoje vedanti psichologė Edita Puzneckytė teigia, kad sudėtinga dirbti su gimdytojais, kai šie nenori, nemato reikalo keisti savo elgesio. „Sunkiausia padėti tada, kai tėveliams stinga sveikai kritiško savęs matymo, kai nekeliami klausimai, kad pats kažką darau ne taip. Ir vėl kaltina vaiką sakydami, kad tai per jį dabar turi tiek reikalų. Aiškina, kad jau užaugino du vaikus, su jais bėdų nebuvo, o jei vyksta skyrybų procesas, pyksta, kad į tokius kursus neina antroji pusė“, – pasakojo pašnekovė.

Kursų metu rengiami šeši užsiėmimai, jie trunka 12 valandų. Džiaugiamasi, kai tėvai išgirsta lektorius, geba kritiškai vertinti savo veiksmus, prisimena savo vaikystės patirtį. Kaip didelis pasiekimas vertinama ir tai, kad po kursų tėvai, nors vis dar sunkiai klijuojantys ryšį su savo atžalomis, geba susilaikyti ir pasirinkti nesmurtines disciplinos palaikymo priemones, nebeterorizuoti jų. Tačiau yra ir tokių, kurie ir toliau atkakliai tikina: kursai – tik tuščiai praleistas laikas.

„Sako: aš jau penktą kartų lankau kursus. Metai iš metų – kiek galima? Neužtenka tik lankyti kursus, reikia rasti valios keistis ir taikyti gautas žinias praktikoje. Bandyti ir nebijoti, kai tai nepavyksta iš pirmo karto. Galbūt reikės ir dvidešimties, kol tėvai įgis drąsos bendrauti ir auklėti vaiką kitaip, nei buvo pratę“, – tikino R.Bratėnaitė-Vitkienė.

Visai kitokie rezultatai pasiekiami, kai tėvai patys savanoriškai ateina į kursus. „Reikia nebijoti prašyti pagalbos – jos tikrai yra. Ir kai ta pagalba priimama, rezultatai būna džiuginantys“, – pasidžiaugė R.Piekienė.

Reikia pagalbos suprasti vaikų elgesį ir rasti geriausią sprendimą?

Paskambinkite į „Tėvų liniją“. Tai psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams.

Darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val. galima paskambinti nemokamu anoniminiu numeriu 8 800 900 12 ir su profesionaliu psichologu pasikonsultuoti rūpimais vaikų auklėjimo klausimais.

Inicijuotas turinys
Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:52
08:29
03:24

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką