Ar vaikai turėtų laukti šešioliktojo gimtadienio, kad galėtų savarankiškai susikurti paskyrą socialiniame tinkle? Europoje ši idėja vertinama vis rimčiau. Siūloma nustatyti bendrą 16 metų skaitmeninės pilnametystės ribą, o 13–16 metų paaugliams leisti socialiniais tinklais naudotis tik gavus tėvų sutikimą.
Tačiau net ir diskusijos dalyviai sutaria: vien teisės aktuose įrašyta amžiaus riba vaikų neapsaugos.
Mokytojas Jokūbas Širvinskas įsitikinęs, kad socialiniai tinklai stipriausiai veikia jaunesnius vaikus, kurių tapatybė dar tik formuojasi. Jiems ypač svarbu pritapti, sulaukti bendraamžių pritarimo ir neatsilikti nuo grupės.
„Dabar veikiančios programėlės ir socialiniai tinklai iš vaikų atima vaikystę. Jie mažiau laiko praleidžia lauke, mažiau bendrauja gyvai“, – sako mokytojas.
Vis dėlto individualus šeimos sprendimas neleisti vaikui naudotis socialiniais tinklais gali turėti ir kitą pusę. Jeigu draudimas būtų taikomas tik vienam vaikui, jis galėtų pasijusti atskirtas nuo draugų, nes nemaža dalis paauglių bendravimo vyksta internete. J. Širvinsko nuomone, bendros nacionalinės ar europinės taisyklės šią problemą sumažintų – vienodos sąlygos galiotų visai amžiaus grupei.
Draudimą priimti lengviau, nei įgyvendinti
Didžiausias klausimas – kaip patikrinti naudotojų amžių ir neleisti paaugliams apribojimų apeiti. Australijoje jaunesniems nei 16 metų žmonėms socialinių tinklų paskyras ribojančios taisyklės įsigaliojo 2025 metų gruodį. Pirmaisiais jų taikymo mėnesiais platformos užblokavo milijonus paskyrų, tačiau šalies reguliuotojas taip pat nustatė atvejų, kai vaikai galėjo pakartotinai bandyti įveikti amžiaus patikrą ar susikurti naujas paskyras.
Europos Parlamento narys Dainius Žalimas pripažįsta, kad formalaus draudimo neužtektų. Jeigu už jo įgyvendinimą realiai neatsakytų socialinių tinklų bendrovės, amžiaus riba galėtų likti tik simbolinė.
„Jei socialinių tinklų atsakomybė bus tik simbolinė, sunku tikėtis pozityvių rezultatų“, – sako europarlamentaras.
Jo teigimu, didžiausią riziką vaikams kelia ne pati galimybė bendrauti internete, o platformų naudojami personalizuoti algoritmai, automatiškai paleidžiami vaizdo įrašai ir kitos funkcijos, sukurtos kuo ilgiau išlaikyti žmogaus dėmesį.
Todėl reguliavimas turėtų būti nukreiptas ne tik į vaikus ar jų tėvus. Pačios platformos turėtų užtikrinti veiksmingą amžiaus patikrą, riboti priklausomybę skatinančias funkcijas ir kurti nepilnamečiams saugesnę aplinką. Pagal ES Skaitmeninių paslaugų aktą vaikams prieinamos platformos jau privalo saugoti jų privatumą, fizinę ir psichologinę gerovę.
Atsakomybės teks ne tik platformoms
Draudimas taip pat neišspręstų skaitmeninio raštingumo problemos. Net ir apribojus prieigą iki tam tikro amžiaus, paaugliams anksčiau ar vėliau teks savarankiškai naudotis socialiniais tinklais, vertinti juose skelbiamą informaciją ir atpažinti manipuliuojantį turinį.
„Reikia skirti dėmesio skaitmeniniam švietimui nuo mažų dienų. Tėvai taip pat turi prisiimti atsakomybę, todėl ir jiems reikėtų suteikti daugiau informacijos“, – teigia D. Žalimas.
Svarbu ir tai, kad amžiaus patikra nevirstų pertekliniu asmens duomenų rinkimu. Europos Komisija kuria sprendimus, kurie leistų patvirtinti naudotojo amžių neatskleidžiant platformai jo tapatybės ar kitų nereikalingų asmens duomenų.
Taigi diskusija nėra vien apie tai, ar vaikams uždrausti socialinius tinklus. Esminis klausimas – kas prisiims atsakomybę už tai, kad skaitmeninė aplinka būtų saugesnė.
Amžiaus riba gali tapti viena iš apsaugos priemonių, tačiau be platformų kontrolės, skaitmeninio švietimo ir tėvų įsitraukimo ji rizikuoja likti tik saugumo iliuzija.
Politinė reklama, apmokėta ir skelbiama „Renew Europe“.
Ji susijusi su „Renew Europe“ komunikacija apie jos veiklą Europos Parlamente. Šiai reklamai nebuvo taikytas tikslinis reklamos rodymas, pagrįstas asmens duomenimis. Daugiau informacijos: https://library.advocate-digital.com/home/campaigns/
