„Jūs esate ypatingas žmogus. Jūsų gyvenimo patirtis driekiasi per įvairius istorinius laikotarpius, permainas, išbandymus, praradimus ir džiaugsmus. Šiandien dėkoju Jums už nepaprastą gyvenimišką išmintį ir vertybes, kurias perduodate artimiesiems, kaimynams, bendruomenei. Linkiu, kad Jūsų sukaupta išmintis įkvėptų mus visus prasmingiems darbams. Tegul kiekviena diena dovanoja šilumą, artimųjų dėmesį. Linkiu stiprios sveikatos ir džiaugsmo matant, kad Jūsų gyvenimo istorija ir tampa įkvėpimu jaunimui, – kalbėjo meras Zdzislavas Palevičius.
Per daugiau nei šimtmetį poniai Stanislavai teko matyti kaip keitėsi istorinės aplinkybės. Stanislava Voronis gimė, augo ir visą savo gyvenimą praleido Kaniūkų kaime. Čia ji lankė mokyklą, leido jaunystės dienas ir kartu su bendraamžiais eidavo į šokius.
Sulaukusi septyniolikos, 1936 metais, ištekėjo už Kaniūkų gyventojo Vladislavo Voroniso. Jos gyvenimo kelias nebuvo lengvas – teko išgyventi Antrojo pasaulinio karo negandas, Kaniūkų kaimo tragediją, vyro tremtį į Jakutiją.
Nepaisant skaudžių išbandymų, senolė su dėkingumu prisimena šviesias gyvenimo akimirkas. Atmintyje gyvi jaunystės vakarai su draugais, 1940 metais gimusi dukra, išsigelbėjimas tragišką 1944 metų sausio 29-osios naktį bei žmonės, ištiesę pagalbos ranką sunkiausiais gyvenimo momentais. Jos pasakojimuose visada svarbiausia žmonės, ypač jauni, kurių atsakomybė – šviesi ir sėkminga kaimo, rajono ar visos šalies ateitis.
Stanislava Voronis vis dar domisi rajono, Lietuvos ir pasaulio naujienomis, analizuoja informaciją ir svarsto, kad bet kokiais laikais visada svarbiausi yra sąžiningas darbas, atsakomybės jausmas ir meilė gimtajam kraštui. Iki šiol jos rankose rožinis, o lūpose malda už žmones, kurie jos gyvenimo kelyje tiesė pagalbos ranką.
