Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 2d. 16:57

Tėvų elgesys, kuris turi neigiamų pasekmių net vaikui užaugus. 6 pavyzdžiai

Tėvų elgesys gali turėti neigiamų pasekmių net vaikui užaugus
123RF.com nuotr. / Tėvų elgesys gali turėti neigiamų pasekmių net vaikui užaugus

Tai, kaip tėvai elgėsi jums augant, turėjo – ir greičiausiai turės – ilgai liekantį poveikį tam, kas esate šiandien. Klinikiniai psichologai bei mokslininkai tyrė, kaip suaugusieji dešimtmečiais kenčia dėl tėvų auklėjimo. Nesvarbu, vienas iš tėvų buvo per daug įsitraukęs į jūsų gyvenimą, arba visai į jį nesikišo – tam tikros tėvų elgesio rūšys turi neigiamų pasekmių, rašo businessinsider.com.

Tačiau, pasak psichologo ir knygos „Who Stole My Child: Parenting through the Four Stages of Adolescence“ autoriaus Carlo Pickhardto, nors jauni vaikai nuo ankstyvo amžiaus pamėgdžioja savo tėvus, paaugliai ir suaugusieji, atpažinę negatyvų elgesį, gali valdyti tėvų daromą įtaką.

„Tėvai turi didžiulę įtaką tam, kas jų vaikai yra ir kaip jie elgiasi, – C.Pickhardtas sakė „Business Insider“. – Tačiau tą poveikį keičia vaiko sprendimas norėti nuspręsti sekti tuo pavyzdžiu ar pasirinkti kitą kelią.“

Štai 6 tėvų elgesio, galėjusio jums augant turėti neigiamą poveikį tam, kas esate dabar, pavyzdžiai.

Tėvų smurtas gali padidinti streso kiekį bei su amžiumi susijusių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, išsivystymo tikimybę

Fiziškai smurtaujantys tėvai gali nuo pat vaikystės sukelti ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai, rašoma Kalifornijos ir Los Andželo universiteto tyrime.

Mokslininkai analizavo 756 dalyvių klausimynų atsakymus ir pamatė, kad žmonės, vaikystėje patyrę daugiau streso, turėjo didesnę padidėjusio cholesterolio kiekio, aukšto kraujo spaudimo ir diabeto išsivystymo riziką.

Tyrime pateikiama teorija, kad dėl didelio streso kiekio, patirto vaikystėje, suaugus sudėtinga kontroliuoti stresą, o tai savo ruožtu daro neigiamą poveikį sveikatai.

„Mūsų gauti rezultatai pabrėžia, kaip stipriai ši vaikystės patirtis siejama su padidėjusia biologine rizika beveik visoms didžiosioms kūno reguliavimo sistemoms“, – pranešime sakė Teresa Seeman, tyrimo autorė ir universiteto epidemiologijos profesorė.

Jei vienas iš tėvų buvo priklausomas nuo narkotikų, greičiausiai vaikystėje teko juo rūpintis – o suaugus dėl to gali būti sudėtinga linksminantis

Kai tėvai yra priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, vaikams gali tekti labai anksti suaugti ir rūpintis savo tėvais, „Business Insider“ sakė Markas B.Borgas jaunesnysis, klinikinis psichologas ir psichoanalitikas iš Niujorko.

To pasekmė – vaikai praranda vaikystę, kad galėtų rūpintis savo tėvais. Dėl to suaugus tokiems žmonėms sunku linksmintis ar atsipalaiduoti, praneša „Portland Lifestyle Counceling“.

Jei tėvai serga depresija, vaikai dažnai apsimeta laimingi. Dėl to suaugus tokiems žmonėms sunku emociškai atsiverti

Jei vaikai mato, kad jų tėvai yra nelaimingi, jie pradeda daryti viską, kad pralinksmintų savo tėvus, sakė M.B.Borgas. Vaikai užauga pripratę rūpintis tėvais besielgdami taip, kad jų elgesys pamalonintų tėvus, tačiau nebūtinai elgiasi taip, kaip patys nori.

Suaugę tokie žmonės ir toliau vaidina prieš kitus žmones užuot būtų pažeidžiami ir emociškai atviri.

„Jūs vaidinate tiesiog tam, kad tėvai pasijustų geriau ir galėtų aktyviau atlikti tėvų pareigas, – sakė M.B.Borgas. – Kas neišvengiamai atsitinka suaugus – jūs nebegalite priimti to, ką gali pasiūlyti kitas asmuo. Rūpinimasis kitais pakeičia buvimą pažeidžiamu.“

123RF.com nuotr./Paauglė
123RF.com nuotr./Paauglė

Per didelis tėvų įsitraukimas į vaikų gyvenimą siejamas su vaikų nerimo problemomis paauglystėje ir nuskausminamųjų vartojimu suaugus

Per didelis kišimasis į vaikų gyvenimą reiškia, kad tėvai nuolat nori viską žinoti apie savo vaiką, neleidžia vaikui žaisti be priežiūros ir leidžia su vaiku per daug laiko.

Užaugę tokie vaikai turi didesnę depresijos ir nerimo išsivystymo bei receptinių nuskausminamųjų vartojimo tikimybę. Tokius rezultatus pateikė 2011-ųjų tyrimas, tyręs 317 studentų dėl jų tėvų poveikio studentų psichinei sveikatai.

Mokslininkai taip pat pamatė, kad per daug į vaikų gyvenimą įsitraukusių tėvų vaikai yra drovesni ir mažiau atviri naujoms idėjoms.

Toks auklėjimas taip pat gali sumažinti suaugusiojo veiksmingumą

2012-ųjų tyrimas, tyręs 339 tėvų ir jų paauglių vaikų grupes, stebėjo veiksmingumo – arba tikėjimo, kad galiu kažką padaryti, – ir teisės į kažką jausmo priežastis.

Mokslininkai pamatė, kad kai tėvai vaikams augant pabrėždavo kontrolę, paaugliai jautėsi mažiau veiksmingi, tačiau labiau jautėsi turintys teisę į tam tikrus dalykus.

Kai tėvai bendraudavo atvirai ir adekvačiai nustatydavo taisykles, paaugliai buvo labiau patenkinti šeima nei tie, kurie augo su kontroliuojančiais tėvais.

123RF.com nuotr./Šeima pusryčiauja
123RF.com nuotr./Šeima pusryčiauja

Dėl stresą patiriančių ar emociškai smurtaujančių tėvų vaikai išsiugdo didesnes „apsaugas“, padedančias apsisaugoti nuo skausmo. Šios savybės persikelia į paauglystę ir sukelia sunkumų auginant savo vaikus

Ant vaikų išsiliejantys tėvai gali gąsdinti savo vaikus. Tam, kad su tuo susidorotų, vaikai išsiugdo „apsaugas“ nuo didelės baimės bei liūdesio, kad jie galėtų prisitaikyti prie aplinkos, sako Lisa Firestone, psichologė ir knygos „Conquer Your Critical Inner Voice: A Revolutionary Program to Counter Negative Thoughts and Live Free from Imagined Limitations“ autorė.

Ir nors šios apsaugos veikia kaip emociniai barjerai, apsaugantys nuo skausmo, kai esate jauni, suaugus jie gali sukelti sunkumų emociškai atsiverti (taip pat ir savo vaikams).

„Tokia ankstyva adaptacija padėjo jaunystėje, tačiau gali kenkti suaugus, ypač tapus tėvais“, – L.Firestone rašė „Psychology Today“.

Komentarai: 3

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:07
01:20
02:44

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką