Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kasmet atliekamas visuomenės nuomonės tyrimas leidžia pastebėti, kaip keičiasi visuomenės nuostatos ir smurto supratimas. Per pastaruosius ketverius metus bendras smurto supratimas padidėjo nuo 56 iki 64 proc. Tačiau vis dar didelė dalis žmonių tam tikrų situacijų, kuriose vaikas nukenčia fiziškai ar psichologiškai, neidentifikuoja kaip smurtinių.
„Apžvelgti tyrimo rezultatai rodo, jog visuomenė auga, tampa sąmoningesnė, tačiau ne taip greitai, kaip norėtume. 45 proc. suaugusiųjų, vis dar mano, jog už netinkamą elgesį ar nepaklusnumą vaikams galėtų būti taikomos fizinės bausmės, jeigu susiklostytų tam tikros aplinkybės. O tai, deja, atskleidžia liūdną tiesą – smurtas prieš vaikus mūsų visuomenėje vis dar gajus reiškinys“, – teigia I. Skuodienė.
45 proc. suaugusiųjų, vis dar mano, jog už netinkamą elgesį ar nepaklusnumą vaikams galėtų būti taikomos fizinės bausmės, jeigu susiklostytų tam tikros aplinkybės.
Gana aukštą fizinio smurto prieš vaikus toleranciją visuomenėje atskleidė respondentams užduotas klausimas ar fizinių bausmių taikymas vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį, yra smurtas. 45 proc. apklaustųjų teigė, jog tai priklausytų nuo situacijos bei dalis pritarė, jog tai – auklėjimo priemonė. Situacija nuo 2024 m. nepakito, o 2023-iais taip manančių buvo 53 proc., tad per trijų metų laikotarpį pateisinančių fizines bausmes sumažėjo 8 proc.
Smurto toleravimas per dažnas
Vis dar nemažai žmonių tam tikrose situacijose toleruotų vaiko patiriamą fizinį smurtą. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog 31 proc. apklaustųjų smurtu nelaikė arba neturėjo aiškios nuomonės pateiktoje situacijoje, kai vaikui dėl nepaklusnumo, pavyzdžiui, dėl nepadarytų namų darbų ar nesutvarkyto kambario, yra užsukama ausis. Taip manančių per pastaruosius tris metus sumažėjo 4 proc.
Taip pat tyrime respondentų paklausus, ar situacija, kai tėvai parduotuvėje pakelia ir papurto stiprių emocijų apimtą vaiką, yra smurtas, 39 proc. to nelaikė smurtu arba neturėjo aiškios nuomonės. Per pastaruosius tris metus taip manančių sumažėjo 3 proc., o tai rodo nors ir neženklų, tačiau teigiamą pokytį.
Psichologinis ir seksualinis smurtas
Vis dėlto, vaiko teisių gynėjų vadovė atkreipia dėmesį ne tik į fizinį smurtą, kurį, kaip pastebima, visuomenė geba atpažinti geriausiai, bet taip pat primena, jog egzistuoja ir kitos, sudėtingiau atpažįstamos, smurto rūšys – psichologinis ir seksualinis smurtas bei vaiko nepriežiūra. Nuo jų vaikai taip pat nukenčia, o šios smurtinės patirtys daro itin stiprią žalą vaikui, jo raidai ir ateičiai.
„Vaiko teisių gynėjų analizuojami statistiniai duomenys rodo, jog per metus nepriežiūrą, psichologinį bei seksualinį smurtą įprastai patiria po kelis šimtus vaikų. Fizinis smurtas palieka pastebimas žymes ant vaiko kūno, tačiau grubūs ir žeidžiantys žodžiai, nesirūpinimas sveikata, emociniu pasauliu taip pat gali atverti gilias ir sunkiai gyjančias žaizdas vaiko viduje, pakeisti jo pasitikėjimą savimi bei pasauliu. Tad labai svarbu atminti būti atidesniems ir jautresniems šalia esančio vaiko savijautai ar elgesiui, kuris gali išduoti apie rūpesčio, saugumo ar pagalbos trūkumą“, – sako I. Skuodienė.
Vaiko teisių gynėjų analizuojami statistiniai duomenys rodo, jog per metus nepriežiūrą, psichologinį bei seksualinį smurtą įprastai patiria po kelis šimtus vaikų.
Tai, kad visuomenei vis dar sudėtinga atpažinti psichologinį smurtą, rodo tyrime pateiktas pavyzdys, kai tėvai paauglį vidurnaktį grįžusį namo, išvadina „nevykėliu“, „valkata“ bei priduria, jog „iš tavęs nieko doro neišaugs“. Paklausti, ar tai smurtas per pastaruosius dvejus metus pusė respondentų to nelaikė smurtu arba neturėjo aiškios nuomonės. O pernai taip manančių sumažėjo 4 proc.
Tyrime aptartos situacijos, kai kaimynai pastebi, jog kieme iki vėlumos žaidžia vaikas, apsirengęs konkrečiam sezonui nepritaikytais rūbais ir nuo jo sklinda nemalonus kvapas, pernai trečdalis apklaustųjų nelaikė smurtu arba neturėjo aiškios nuomonės. Per pastaruosius tris metus taip manančių sumažėjo 5 proc., tai rodo teigiamą pokytį visuomenėje atpažįstant nepriežiūrą.
Skiriasi pora, ne vaikai
Vaiko teisių gynėjai nuolatos primena, jog skyrybų atvejais skiriasi pora, o ne tėvai, tad abu suaugusieji išlieka vaiko šeima bei turi lygias teises ir atsakomybes vaiko atžvilgiu. O darnus tėvų bendravimas, gebėjimas ir pastangos susitarti visais vaiko auginimo ir auklėjimo klausimais yra ypač svarbus vaiko emocinei ir psichologinei sveikatai bei raidai.
Vis dėlto, 30 proc. apklaustųjų pateiktoje situacijoje, kai vaikas įtraukiamas į tėvų tarpusavio konfliktus skyrybų procese, verčiamas pasirinkti su kuo gyventi, to smurtu nelaikė arba teigė, jog tai priklauso nuo situacijos. Taip manančių per pastaruosius tris metus sumažėjo 6 proc.
Skatina tapti sąmoningesniems
Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, sužinoti apie daugiau atvejų, kuriuose vaikas galimai patyrė smurtą, būtų lengviau, jeigu visuomenė gebėtų jį atpažinti geriau ir nevengtų apie jį pranešti vaiko teisių gynėjams. Vertinant kelerių metų rezultatus, kur dešimtbalėje vertinimo skalėje skaičius 10 reiškia tikimybę, jog žmogus „tikrai praneštų“ pastebėjęs galimą vaiko teisių pažeidimą, kasmet rezultatas išlieka apylygis – siekia beveik 7 balus.
I. Skuodienė primena, jog kiekvienas galime prisidėti, kuriant saugią vaikystę vaikams. Tad svarbu būti empatiškiems ir dėmesingiems kiekvieno vaiko atžvilgiu, o pastebėjus susirūpinimą keliančius ženklus – nedelsiant apie tai pranešti bet kuriuo veikiančiu pagalbos kanalu.
„Nuoširdžiai skatinu visuomenę pastebėjus smurtą patiriantį vaiką rašyti, skambinti į Vaiko teisių liniją, atvykti tiesiogiai į artimiausią vaiko teisių gynėjų skyrių, registruoti galimą pažeidimą internetu ar pateikti skubią informaciją policijos pareigūnams. Tik kartu galime sukurti saugią vaikystę mūsų vaikams“, – sako I. Skuodienė.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog visuomenei visuomet yra pasiekiama nemokama informatyvi medžiaga apie vaiko poreikius, smurto atpažinimą ir reagavimo būdus, kurią galima rasti čia arba Vaiko teisių TV kanale.
Kilus klausimams su vaiko teisių gynėjais galima susisiekti nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
