Ką vaikui gali duoti kūrybinės laisvės atmosfera, galimybė išbandyti įvairias meno formas, žaisti, eksperimentuoti, ieškoti ryšio su lietuvių autoriais ir kūrėjais? Atsakymas paprastas – padovanoti vasarą, kurioje telpa šiek tiek daugiau.
14 pamainų – 14 skirtingų istorijų apie Lietuvą
Kokius pokyčius atnešė 7-asis dešimtmetis, kokią reikšmę šiandien vaidina burtai ir pasakos ir apie ką čiulba meno kūriniuose nutūpę paukščiai? Keturiolikoje birželio-rugpjūčio mėnesiais stovykloje „Lietuvos atgaja“ vykstančių pamainų, vaikai ir jaunimas tyrinės kultūrą, meną, Lietuvą kuriančių asmenybių istorijas, muziką, istorinius įvykius. Lengvai ir kūrybiškai visas pamainas jungia lietuviško tapatumo paieškos – taip atrandamos muzikinės grupės, vykę judėjimai, prisiliečiama prie istorijos ir žmonių, kurie vienaip ar kitaip formuoja ir dabartinį gyvenimą.
„Ieškoti ryšio su Lietuvą per kultūrą ir meną kiekvienas gali savaip – vieniems tai galimybė prie laužo dainuoti dainas, kitiems – tyrinėti poeziją ar lietuvišką kiną. Svarbu ne tik gerai praleisti laiką, bet ir ugdyti emocinį intelektą, išmokti, pažinti naujas temas“, – pasakoja savanorystės ir neformaliojo ugdymo specialistė, kūrybinės vaikų ir jaunimo stovyklos „Lietuvos atgaja“ programų ir plėtros vadovė Ieva Stogevičiūtė.
Kūrybinės laisvės atmosfera
Kūrybinė laisvė, visų pirma, yra galimybė prisiliesti prie įvairiausių meninių veiklų. Prie laužo dainuojamos dainos, iš medyje įtaisytų kolonėlių skambanti poezija, filmų, komiksų kūrimo dirbtuvės, poezijos vakarai, kultūros personažai – galimybė lavinti fantaziją, išlaisvinti kūrybines galias, išbandyti naujus socialinius vaidmenis. Erdvė, leidžianti kasdien matyti ir patirti tai, ko niekada nebandė, neretai vaikams tampa svarbiausia stovyklos patirtimi.
Visgi nepaprastai svarbu ir gebėti savaip įgyvendinti kilusias idėjas, mokėti žaismingai bei įdomiai pažvelgti į paprastus kasdienius dalykus. Stovyklą kuria kiekvienas jos dalyvis, todėl tiek vaikų, tiek vadovų indėlis – didžiulis, galintis nulemti ateinančios dienos temą ar šiek tiek pakoreguoti stovyklos programą.
„Stovyklų programos yra bendruomenės kūrybos produktas: pokyčius kuria susirenkantys vaikai ir vadovai, atsinešantys tai, kas jiems svarbu, aktualias tendencijas, naujas temas ar praktikas, kurios vėliau prigyja“, – patirtimi dalinasi I.Stogevičiūtė.
„Atgaja“ jau turi savas tradicijas – pavyzdžiui, į kiekvieną pamainą kartu su vadovais į stovyklas vyksta specialistai – patyrę viršaičiai, muzikantai, dailininkai, prisidedantys prie kokybiškos ir įtraukios patirties kūrimo. Kiekvieną vakarą stovyklautojai taip pat buriasi prie laužo, o apie dienos įspūdžius pasakoja refleksijoje – šeimos vakaruose.
Į stovyklą kviečiami 9-17 metų vaikai, nes amžiaus skirtumas leidžia sukurti artimesnį ryšį, šeimos jausmą.
„Vienas Atgajos išskirtinumų – šeimų modelis: vietoje grupių ar būrių stovykloje pasiskirstome į šeimas. Vieną šeimą sudaro apie 20 skirtingo amžiaus vaikų ir 2–4 vadovai – stovyklos „tėčiai“ ir „mamos“. Šeimos žaidimas padeda sukurti ypač artimus, šiltus, rūpesčio ir dėmesio pilnus tarpusavio santykius. Mišrus vaikų amžius šeimose kuria ypatingą dinamiką: jaunesnieji vaikai truputį „pasitempia“, mokosi iš vyresniųjų, vyresnieji jaučia atsakomybę, rūpinasi jaunesniais „broliais“ ir „sesėmis,“ – pasakoja I.Stogevičiūtė.
Tėvams bijoti nereikėtų
Šiuolaikiniams vaikams stovyklose labai svarbu sukelti susidomėjimą siūloma veikla ir parodyti, kad smagiai leisti laiką galima ir be technologijų. Todėl didelę reikšmę vaidina ne tik turininga programa, bet ir vadovai, gebantys suburti, pastebėti vaikus, juos įtraukti, o kartu – užtikrinti saugią aplinką.
„Stovykloje būtent vadovai turi vaikus ir uždegti, įkvėpti, ir sukurti saugią erdvę, kurioje kiekvienas jaustųsi priimtas, ir gebėti brėžti ribas, kad vieni kitų neužgautume, kelti aiškius lūkesčius elgesiui. Dėl to reikšmingas vadovų parengimas, kompetencijos, su kuriomis jie ateina į šį ilgą intensyvų patyrimą. Į savanorystę stovykloje susirenka skirtingo amžiaus, įvairių profesijų žmonės. Svarbiausias vadovų atrankos kriterijus – nuoširdus noras būti su vaikais. Visi vadovai dalyvauja specialiuose mokymuose, kuriuose gilinamasi į saugumą, konfliktų sprendimą, patyčių prevenciją bei emocinį palaikymą.“
7 arba 10 dienų praleisdami stovykloje, vaikai mokosi savarankiškumo, socialinių įgūdžių. „Stovykloje stipriai jaučiamas saugumas, draugiškumas, nes žmonės atvyksta nusiteikę bendrauti, megzti ryšį. Trumpas renginys irgi gali būti smagus, bet bendrumo jausmas, ryšio gilumas atsiranda iš to, kad gyvenama kartu, išeinama iš komforto zonos“, – pastebi I.Stogevičiūtė.
Apie stovyklą teigiamai atsiliepia ir patys tėvai. „Jūsų stebuklas įvyko! Dairėmės į Atgają jau kelis metus, bet tik šiemet pavyko. Su baime laukiau, kas bus. Pradžia, atrodo, buksavo, dukra keistai kalbėjo su manimi telefonu trečią dieną. O tada…. Viskas, apie ką svajojau – atsitiko! Nunešta, sužavėta, šiek tiek paslaptinga, 100% įsitikinusi, kad tai buvo įspūdingiausias nuotykis. Grįžo kosminė. Nerandu žodžių apibūdint tam jausmui, kokia aš už ją ir jus visus laiminga! Sunku suprasti, ko reikia tam paaugliui. Tad aplanko nerealus pergalės jausmas, kai pavyksta“, – dalijasi stovykloje dalyvavusio vaiko mama.
Apie stovyklą
„Lietuvos atgaja“ – nuo 1993 m. rengiama viso pasaulio lietuvių vaikų švietimo ir kultūrinio bendradarbiavimo stovykla. Stovyklas remiasi kūrybiniais, teatriniais, žaidybiniais ir patyriminiais metodais, siekia kokybiško dėmesio kiekvienam vaikui, kuria šiltus ir šeimyniškus tarpusavio santykius. Ekranus keisti į draugystes, o atostogas matuoti patirtimis bei naujomis istorijomis galima ir šią vasarą.
Daugiau informacijos čia.
