Kaip pabrėžia 15min studijoje viešėję pašnekovai – Skaitmeninės etikos centro vadovė Rasa Jauniškienė ir Europos Parlamento (EP) narys Dainius Žalimas – šiuo metu esame tokioje situacijoje, kai veiksmų imtis tiesiog būtina. Priešingu atveju, nepilnamečiams internetiniai pavojai pridarys dar daugiau žalos.
Problemos tampa vis ryškesnės
Pirmiausia, anot pašnekovų, būtina įvardyti pačią problemą – ji jau seniai nėra teorinė. Socialiniuose tinkluose aktyviai dalyvauja net ir labai jauni vaikai, nors oficialios platformų taisyklės to neleidžia.
„Įvairiose platformose yra daugybė mažamečių. Nors nurodoma amžiaus riba vartotojams yra 13 metų, platformose pasitaiko ir 8-erių, 9-erių, kartais ir 5-erių metų vaikų. Ar už tai atsakingi tiktai tėvai? Manome, kad ne“, - akcentuoja Skaitmeninės etikos centro vadovė R. Jauniškienė.
Būtent atsakomybės pasidalijimas, pasak jos, šiandien ir išlieka viena silpniausių grandžių. Specialistė atkreipia dėmesį, kad vis dar trūksta aiškumo, kas Lietuvoje prisiima kokias užduotis, o taip pat – kur kreiptis, jei vaikas patiria žalą internete. Tai rodo, kad sistema nėra iki galo sutvarkyta, o problemos dažnai sprendžiamos fragmentiškai.
EP narys D. Žalimas savo ruožtu pabrėžia, kad situacija per pastaruosius metus akivaizdžiai pasikeitė. Socialiniai tinklai tapo neatsiejama vaikų kasdienybės dalimi. Kartu išaugo ir tikimybė susidurti su įvairiais pavojais, kuriuos platformos gali slėpti.
„Vis mažesnio amžiaus vaikai tampa tiesiog priklausomi nuo socialinių tinklų, nuo telefonų. Mes negalime garantuoti, kas ten vyksta, kur jie dalyvauja, tad akivaizdu, kad bėgant laikui grėsmės išauga. Platformos nėra deramai kontroliuojamos ir reguliuojamos, todėl joms kyla pagundų naudoti įvairius dizaino sprendimus ir algoritmus siekiant pritraukti kuo didesnę auditoriją. Tuo tarpu vaikai yra lengviausiai paveikiama grupė – jie dar neturi deramų skaitmeninio raštingumo pagrindų.
Gerai, kad tai būtų vien tik kažkokie komerciškai naudingi dalykai. Bet kalbame ir apie seksualinį viliojimą, ir pornografiją, ir daugelį kitų dalykų, su kuriais nė vienas nenorėtume, kad mūsų vaikai susidurtų. Tai daro tikrai didžiulį neigiamą poveikį, visų pirma, vaikų psichinei sveikatai“, – tikina europarlamentaras.
Europos Parlamento vizija
Pašnekovai sutaria, kad būtent dėl šių priežasčių vis dažniau keliama idėja riboti vaikų prieigą prie socialinių tinklų. D. Žalimas skuba patikinti – dabartiniais siūlymais tikrai nėra bandoma nepilnamečiams absoliučiai uždrausti platformas.
„Veikiau siekiama surasti pusiausvyrą tarp skirtingų interesų. Viena vertus, reikia išlaikyti teisę į saviraišką, teisę gauti informaciją, teisę į privatų gyvenimą. Kita vertus, tiek Konstitucija, tiek Vaiko teisių konvencija įpareigoja rūpintis vaiko gerove ir laikytis geriausių vaiko interesų principo“, – EP narys.
Atsižvelgiant į tai, svarstoma, kad, pavyzdžiui, jaunesniems nei 13 metų vaikams socialiniai tinklai galėtų būti visiškai neprieinami, 13–16 metų paaugliai jais naudotųsi tik su tėvų sutikimu, o vyresniems nei 16 metų asmenims būtų taikoma gerokai daugiau laisvės – dalyvavimas platformose jiems būtų kone nevaržomas.
„Atitinkamą rezoliuciją dėl amžiaus apribojimų EP priėmėme pernai. Tiesa, kol kas ši vizija formuojama iš esmės neįpareigojančiais teisės aktais. Yra kalbama ir apie galimą Europos skaitmeninę tapatybę. Tam, kad nepažeistume teisės į privatumą, o platformos, kurios tikrintų amžių, negautų per daug asmens duomenų, Europos Sąjungos mastu būtų sukurta sistema, kuri anonimiškai pateiktų duomenis apie asmens amžių.
Manome, kad platformos privalo turėti tam tikrus minimalius ir teisinius, ir etikos standartus, ir ne kas kitas, o ES gali juos nustatyti, gerbdama visas žmogaus teises“, – aiškina D. Žalimas.
Būtina šviesti apie grėsmes
Žinoma, atsiranda sakančių, kad įvairūs draudimai yra labiau formalumas ir praktikoje tiesiog neveikia – esą vis tiek surandama būdų, kaip juos apeiti. Vis dėlto, kaip pažymi Skaitmeninės etikos centro vadovė R. Jauniškienė, absoliučiai nuvertinti jų naudos irgi nereikėtų. Pati draudimų idėja kitose srityse jau yra įrodžiusi veiksmingumą.
„Jeigu mes kažkada nebūtume susitarę dėl Kelių eismo taisyklių ir to, kad raudonas šviesoforo signalas draudžia važiuoti, dabar turbūt turėtume chaotiškas sankryžas. Draudimai išties veikia. Ko gero, visada atsiras tokių, kurie juos apeidinės, tačiau mes kaip visuomenė turime tvarkytis taip, kad to nenutiktų“, – tvirtina specialistė.
Anot R. Jauniškienės, šalia draudimų ar formalių ribojimų būtinai reikia nuosekliai stiprinti švietimą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Jos teigimu, šiandien viena didžiausių spragų yra ta, kad skaitmeninio saugumo tema vis dar nėra sistemiškai integruota nei į ugdymo turinį, nei į platesnę viešąją politiką.
„Reikia, kad sprendimų priėmėjų darbotvarkėse tarp prioritetų atsirastų klausimas, kaip apsaugoti vaikus skaitmeninėje erdvėje. Mes jau nebeturime kur trauktis. Lietuvoje dabar tikra laukinių Vakarų atmosfera, mes sunormalizavome per daug dalykų. Mažam vaikui į pirmą klasę ateiti be telefono yra bėda: jis nenusifotografuos namų darbų, bus iškritęs iš konteksto. Tėveliai, net jei ir nenori, privalo pirkti tą telefoną.
Pabandykime įsivaizduoti, kaip mūsų vaikai elgtųsi ir jaustųsi, jeigu jie būtų nuosekliai rengiami tam, kad kažkuriame amžiaus tarpsnyje jų rankose atsiras išmanusis, kad jie prisijungs prie socialinių tinklų. Jie žinotų, kaip ten bendraujama, kokia yra atsakomybė už vieną žodį, turintį pavojingumo požymių. O dabar vaikai ten patenka tiek daug nežinodami. Jiems labai didelė nuostaba, kad tu negali siūlyti kitam žmogui pasidaryti sau kažko, nes artėjama link baudžiamosios atsakomybės, kad nereikėtų siuntinėti savo nuogo kūno nuotraukos, nors kiti jas siunčia. Šioje vietoje būtinas švietimas“, – akcentuoja Skaitmeninės etikos centro vadovė.
Tiek R. Jauniškienė, tiek EP narys D. Žalimas kartoja, kad vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje yra mūsų visų – tiek tėvų, tiek mokyklų, tiek ir valstybės institucijų, atsakomybė. Pašnekovų teigimu, net ir patys paaugliai vis dažniau pripažįsta, jog platformos daro jiems neigiamą įtaką ir prašo nubrėžti aiškesnes ribas.
„Mums, suaugusiems, kurie šiandien turi galią spręsti, reikia prisiimti atsakomybę už jaunus žmones internete ir už tai, ką jie ten patiria negero“, – sako diskusijos dalyviai.
Visos diskusijos su Rasa Jauniškiene ir Dainiumi Žalimu klausykitės vaizdo įraše.
Tai pirmoji ciklo apie socialinių tinklų įtaką nepilnamečiams dalis.
Politinė reklama, apmokėta ir skelbiama „Renew Europe“.
Ji susijusi su „Renew Europe“ komunikacija apie jos veiklą Europos Parlamente. Šiai reklamai nebuvo taikytas tikslinis reklamos rodymas, pagrįstas asmens duomenimis. Daugiau informacijos: https://library.advocate-digital.com/home/campaigns/
