Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vaikas nenori mokytis. Ką daryti?

Vaikas nenori mokytis. Ką daryti?
Fotolia nuotr. / Vaikas nenori mokytis. Ką daryti?
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
A A

Kai kurie vaikai mokosi noriai, lengvai ir niekieno neraginami. Kitus prie pamokų reikia kone varyti lazda. Kaip pasiekti, kad mokslai eitųsi kaip sviestu patepti?...

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Vieno vienintelio universalaus recepto, kaip paskatinti vaiką mokytis, žinia, nėra ir negali būti. Antraip visi mokiniai būtų pirmūnai. Bet… kaip matote taip nėra. Praktika rodo, kad tokiu atveju, kai vaikas praranda interesą arba, dar blogiau, nusivilia mokslais, gražinti jiems meilę dažniausiai būna be galo sudėtinga. Pasak vaikų psichologų, priežasčių, kodėl vaikas apleidžia mokslus esti pačių įvairiausių: jam nepatinka mokykla, turi bendravimo sunkumų su klasės draugais, įsitraukia į blogą kompaniją, užsidega kokia nors aistra, kaip antai sportas, kompiuteriniai žaidimai ir pan. Neretai nesimokydami vaikai prieš kažką protestuoja: prieš tėvų skyrybas, blogus santykius šeimoje, pernelyg didelius tėvų reikalavimus, despotišką kontrolę ar nepakankamą dėmesį. Kad ir kaip būtų, vaiko nesimokymas paprastai turi kokią nors gilesnę priežastį. Juk iš prigimties visi vaikai – smalsūs tyrinėtojai. Kiekvienas sveikas, t. y. neturintis psichinės raidos sutrikimų, vaikas yra pajėgus gerai mokytis (aišku, nebūtinai vien dešimtukais!).

Svarbiausia neapsileisti 

Apskritai nesimokymas panašiai kaip liga. Kuo pastaroji ilgiau negydyta ir įsisenėjusi, tuo daug sunkiau nuo jos išgyti. Tas pats ir su mokslais. Kuo labiau juos mokinys paleidžia, tuo paskui tampa sunkiau pasivyti ir grįžti į vėžes. Mokslo sunkumų paprastai atsiranda nepastebimai, nuo mažyčio nesklandumo. Vaikas kažko nesupranta, mokytoja nepakankamai pasistengia jam paaiškinti ir pan. O kai nesupranti, darosi nebeįdomu, dingsta motyvacija. Taip išsirutulioja didžiulė problema. Užtat svarbiausia mokymosi procese - neapsileisti. Matote, kad vaikui kažkas kliūva, tuoj pat padėkite jam tai išsiaiškinti. Jei reikia nebijokite kreiptis ir į kliūvantį dalyką dėstančią mokytoją ar kitą pedagogą.

Penktoko sindromas

Na, o atsakant į konkretų laišką… Pastebėtas dėsningumas: penktoji klasė iš tiesų dažnai tampa ta riba, kai vaikas praranda „apetitą“ mokslui. Kur čia šuo pakastas? Greičiausiai tai nutinka dėl to, kad iš saugaus vienos mokytojos glėbio mokinukas patenka tarsi į atvirą kosmosą. Nauja klasė, nauji mokslo draugai, o kartu ir nauja mokykla. Gausybė mokytojų ir prie kiekvieno iš jų reikia prisitaikyti. Natūralu, kad vaikas išgyvena didelį stresą. O stresas kaip žinia – pažangaus mokslo priešas. Pedagogų seniai pastebėta, jog iš pradinės į vidurinę persikraustę mokiniai iš pradžių dažniausiai mokosi kiek prasčiau nei įprastai. Tačiau normaliomis sąlygomis netrukus viskas turėtų stoti į vėžes. Jei situacija negerėja arba vaikas apleidžia tam tikras mokslo sritis, kuriose jam anksčiau sekėsi normaliai, tai ženklas, kad reikėtų tuo pasidomėti nuosekliau: galbūt jis neranda kontakto su to dalyko mokytoju ir pan. 

Patarimai tėvams

♦ Manote, jog vaiko mokslai yra jo paties reikalas – kaip pasiklos, taip išsimiegos? Netiesa! Tėvų dalyvavimas – būtinas. Ir jūsų pareiga – ne tik išrinkti tinkamą mokyklą ir sąžiningai dalyvauti susirinkimuose. Vaiko mokslais derėtų pasidomėti nuolat. Tik tada galite būti tikri, kad laiku pastebėsite atsiradusias spragas.

♦ Neperlenkite lazdos. Perdėtas griežtumas toks pat žalingas kaip ir visiškas atsainumas. Reikalaudami iš vaiko, kad mokytųsi vien dešimtukais, užkraunate jam nežmoniškai sunkią psichologinę naštą. Prieš keldami tokį uždavinį, iškelkite sau klausimą, ar pats taip sugebėtumėte?

♦ Jei įtariate, kad vaikas neišmoko piktybiškai, nedelsdami ieškokite priežasčių. Pasikalbėkite su klasės auklėtoja. Gal vaikas nepritampa klasėje ir pan. Pagalvokite ir apie tai, ar jūsų šeimoje viskas yra gerai.

♦ Niekada nerodykite savo nepasitenkinimo, jei vaikui iškyla mokymosi nesklandumų. Tai nepadeda, veikiau atvirkščiai…

♦ Nereikalaukite iš vaiko daugiau, nei jis gali. Taip tik dar labiau sumenkinsite jo norą mokytis. Juk negali visi iki vieno būti pirmūnai. Galų gale to ir nereikia, juk ne dešimtukai lemia gyvenimo sėkmę...

Mažos gudrybės

Kažkodėl mūsuose yra susiformavęs požiūris, jog mokslas – tai tam tikra prievolė, sunkaus, daug nervų kainuojančio darbo rezultatas. Kaip sakoma, per kančias į žvaigždes. Tačiau pažangiosios pedagogikos skelbia visai ką kita: mokytis iš tiesų turėtų būti malonu. Aišku, tai būtų įmanoma tik tada, jei mokytojai užuot kalę vaikams į galvas sausą medžiagą pasitelktų daugiau polėkio. Kitaip tariant, geras pedagogas net matematikoje gali įžvelgti poezijos arba poezijoje užčiuopti logikos. Aišku, tėvai vaikų moksluose vaidina taip pat toli gražų ne antraplanį vaidmenį. Pasitelkusi vieną kitą pedagoginę gudrybę, vaiko mokslams galite suteikti išties nemažai žaismės. Štai keletas idėjų.

♦ Mokslininkų nustatytas faktas: vaikams kur kas lengviau įsiminti informaciją jei ji pateikiama vaizdiniais. Pasak jų šį faktą galima puikiai pritaikyti mokantis lietuvių kalbos taisykles, literatūros kūrinius, užsienio kalbas ar net matematikos formules. Tiesiog paskatinkite vaiką piešti ar pieškite drauge su juo situacinius paveiksliukus, kuriuose galima pritaikyti išmokti reikiamus žodžius ar taisykles.

♦ Tikriausiai nerasite nė vieno vaiko, kuris nemėgtų žaisti. Pasitelkus įvairius žaidimus, galima labai nesunkiai ir veiksmingai išmokyti vaiką įvairių nuobodžių dalykų, kaip antai daugybos lentelę ar linksnius. Viena kolegė prisipažino, pati iki šiol mokanti rusų kalbos linksnius tik dėl to, kad mokytoja apie juos buvo sukūrusi linksmą eilėraštuką. O vienas pažįstamas papasakojo smagią istoriją apie tai, kaip sūnų išmokęs daugybos lentelę, žaisdamas sprigtų karą. Sūnus taip norėjo jį laimėti, kad šią užduotį įveikė vos per kelias dienas. Taigi tereikia fantazijos, ir net pats sudėtingiausias mokslas gali tapti pačiu įdomiausiu dalyku.

Tiesiog pamąstymui. Didysis japonų pedagogas Sh. Suzuki yra pasakęs: „Nėra netalentingų vaikų. Kiekviename jų iš prigimties glūdi genijus. Tik nemokykite vaikų mokytis, o skatinkite jų pažinimo džiaugsmą”.

Taip pat siūlome paskaityti: KITOKIA MOKYKLOS VIZIJA

Žurnalas „JI“
Temos Vaikas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką