Sekite 15min Google
Portalas „Parents“ kartu su finansų ekspertu Keithu J. Petersonu apžvelgė, kada verta pradėti duoti vaikui kišenpinigių, kokias sumas rinktis pagal amžių ir kaip šį įprotį paversti finansinio raštingumo pamoka.
Pirmoji pažintis su savais pinigais
Daugeliui vaikų kišenpinigiai tampa pirmąja patirtimi, kai jie gauna pinigų, kuriuos gali valdyti patys. Kartu tai gali būti ir pirmasis žingsnis mokantis taupyti bei suprasti ryšį tarp darbo ir atlygio.
Finansų ekspertas K. J. Petersonas atkreipia dėmesį, kad vaikams ne visada lengva suprasti, jog tėvams atsiskaitant kortele išleidžiami realiai uždirbti pinigai. Todėl jaunesniems vaikams jis rekomenduoja pradėti nuo grynųjų – taip vaikas fiziškai pamato, kad nusipirkus daiktą dalies pinigų nebelieka.
Reguliariai gaunami kišenpinigiai gali padėti mokytis sudaryti biudžetą, taupyti didesniam pirkiniui ir patiems priimti sprendimus. Vaikas gana greitai pamato ir jų pasekmes: jei viską išleidžia iš karto, iki kitos sutartos kišenpinigių dienos teks palaukti.
Kiek ir kaip dažnai duoti?
Tiksli suma priklauso nuo šeimos finansinės padėties, vaiko amžiaus ir susitarimų namuose. Vienos šeimos visiems vaikams skiria vienodą sumą, kitos vyresniems vaikams duoda daugiau, nes auga ir jų poreikiai bei atsakomybės.
K.J.Petersonas pateikia ir paprastą orientyrą: nuo maždaug penkerių metų galima skirti tiek eurų per savaitę, kiek vaikui metų. Papildomai vaikas galėtų užsidirbti atlikdamas darbus, kurie nėra įprastos jo pareigos namuose.
Tokio amžiaus vaikui rekomenduojama skirti maždaug 1–3 eurus per savaitę ir svarbiausia išlaikyti pastovumą. Pavyzdžiui, pinigai gali būti duodami kiekvieną sekmadienį.
Šiame amžiuje galima pasitelkti tris indelius ar vokelius: „išleisti“, „taupyti“ ir „pasidalyti“. Taip vaikas pradeda suprasti, kad visi gauti pinigai nebūtinai turi būti išleidžiami iš karto.
7–9 metų – metas taupyti tikslingai
7–9 metų vaikams siūloma maždaug 3–5 eurų savaitinė suma. Kišenpinigiai gali būti siejami su paprastomis pareigomis, pavyzdžiui, lovos pasiklojimu ar augintinio pašėrimu.
Šiame amžiuje jau verta skatinti taupyti konkrečiam nedideliam pirkiniui – žaislui ar žaidimui. Taip pat galima leisti vaikui pačiam susimokėti už pasirinktą skanėstą ar kitą smulkų pirkinį.
10–12 metų – pirmasis tikras biudžetas
10–12 metų vaikams galima skirti maždaug 5–10 ar daugiau eurų per savaitę, priklausomai nuo jų pareigų.
Šiame amžiuje dalį išlaidų jau galima perleisti pačiam vaikui, pavyzdžiui, susitarti, kad iš savo pinigų jis perka užkandžius, dovaną draugo gimtadieniui ar kai kurias mokyklines priemones.
Taip atsiranda labai svarbi pamoka: pinigus reikia skirti ne tik tam, ko norisi, bet ir tam, ko reikia.
Paaugliams – daugiau atsakomybės
13–15 metų paaugliams „Parents“ nurodo maždaug 10–20 ar daugiau eurų per savaitę. Galima pereiti ir prie mėnesinės sumos – taip paauglys mokosi iš anksto paskirstyti pinigus ilgesniam laikui.
Šiame amžiuje jau verta kartu planuoti išlaidas drabužiams ar pramogoms ir skatinti taupyti didesniam norimam pirkiniui, pavyzdžiui, koncerto bilietui.
16–18 metų jaunuolių kišenpinigių suma jau gali būti siejama su realiais jų poreikiais ir pajamomis iš pirmojo darbo. Tėvai gali padėti planuoti didesnius tikslus, skatinti taupyti ir pradėti kalbėti apie banko sąskaitas, korteles, palūkanas bei mokesčius.
Leisti ir suklysti
Viena svarbiausių pamokų – neleisti vaikui tik teoriškai klausytis apie taupymą. Jis turi pats priimti sprendimus.
Jei vaikas per greitai išleidžia kišenpinigius nebūtinam daiktui, tai gali būti vertinga patirtis. Saugiame šeimos kontekste padaryta nedidelė finansinė klaida padeda suprasti tai, ką vėliau, jau suaugus, gali būti gerokai brangiau išmokti.
Svarbiausia, anot eksperto, rasti būdą kalbėti su vaikais apie pinigus dar prieš jiems pradedant savarankišką gyvenimą.