„Nors formaliai Lietuvoje deklaruojama, esą abu tėvai yra lygiaverčiai, priimti įstatymai įpareigojantys abu tėvus vienodai rūpintis vaiku, tačiau kalbant apie tėvų atstūmimą, net vaiko teisių specialistai dažniausiai lieka pasyviais stebėtojais ir apsiriboja rekomendacijomis tėvams tartis, nors vaikas patiria žalojantį psichologinį smurtą“, – sako Lygiavertės tėvystės asociacijos (LTA) pirmininkė Asta Galinienė.
Tėvų atstūmimas – reiškinys, dažniausiai pasitaikantis skyrybų metu, kai vienas iš tėvų, dažniausiai tas, su kuriuo vaikas lieka gyventi, neretai padedamas artimųjų ar netinkamai talkinančių specialistų, psichologiškai manipuliuodamas vaiku nuteikia jį prieš kitą tėvą. Kiekvienais metais balandžio 25-ąją minima pasaulinė tėvų atstūmimo supratimo diena.
Aktyviausiai Lietuvoje šioje srityje veikiančios organizacijos, Lygiavertės tėvystės asociacijos, pirmininkė A.Galinienė pažymi, kad, nors ir lėtai, tačiau pastebimas vis didesnis mūsų institucijų suvokimas, kad nuteikti vaikus prieš vieną iš tėvų yra vaikus žalojantis, smurtinis elgesys.
„Mes jau suvokėme, kad „beržinė košė“ yra nepateisinamas smurtas, su kuriuo reikia kovoti. Tačiau institucijos vis dar nepakankamai dėmesio skiria sunkiam psichologiniam smurtui, kai vaikas nuteikinėjamas prieš vieną iš tėvų. Neretai specialistai, neturėdami specialiųjų žinių, netgi prisideda prie tėvų atstūmimo stiprinimo“, – sako A.Galinienė.
Dažniausiai pasitaikantys metodai – apkaltinti kitą tėvą fiziniu smurtu, netinkamu seksualiniu elgesiu, svaigalų vartojimu arba inicijuoti kitus nepagrįstus kaltinimus, stengiantis pradėti, o vėliau - kiek įmanoma užvilkinti tyrimus. Tuomet neretai, net nesant jokių tokios veiklos įrodymų, apkaltintam tėvui keliems mėnesiams apribojami pasimatymai su vaiku.
„Keli mėnesiai – vaikui labai ilgas laiko tarpas, kurio metu didėja jo psichologinė atskirtis su tėvu ar motina, kurio negali matyti. O jei tuo metu dar jis veikiamas negatyvios informacijos apie jį, tai dažnai po to vaikas visam laikui atsisako matytis su kitu tėvu“, – pasakoja A. Galinienė.
Keli mėnesiai – vaikui labai ilgas laiko tarpas, kurio metu didėja jo psichologinė atskirtis su tėvu ar motina, kurio negali matyti.
Taip pat prie tėvų atstūmimo prisideda susiklosčiusi teisminė praktika, kai, tėvams nesutariant, paprastai skiriama tokia laikinoji vaiko priežiūros tvarka, kai vienas iš tėvų gali su vaiku bendrauti labai labai ribotą laiką, kartais tik kelias valandas per savaitę, arba tik „per psichologą“.
Vienas LTA steigėjų Ramūnas Kvietkauskas teigia, kad nors vaiko teisių specialistų, psichologų, teisėjų išprusimas Lietuvoje ir didėja, tačiau jie vis dar nesiryžta imtis jokių efektyvių, pažangesnėse šalyse taikomų pagalbos priemonių.
„Į mūsų asociaciją nuolat kreipiasi vis nauji nuo tėvų atstūmimo nukentėję tėčiai ir mamos, todėl akivaizdu, kad specialistai vis dar neužkardo šio psichologinio smurto prieš vaikus ankstyvose stadijose, kuomet tai padaryti yra lengviausia“ – teigia R.Kvietkauskas.
Vienas efektyviausių ir vaiko psichinei sveikatai geriausių būdų išlaikyti santykį su abiem tėvais bei užkirsti kelią tėvų atstūmimui ankstyvose jo stadijose – lygiavertė tėvystė, kai vaikas su abiem tėvais praleidžia vienodai arba labai panašiai laiko. „Tačiau Lietuvoje mums žinomi vos keli atvejai, kai teismas paskyrė lygiavertę tėvystę tėvams, nesutariantiems dėl vaiko priežiūros. Paprastai vienas iš tėvų lieka tik „savaitgaliniu“ tėčiu ar mama, kas, įrodyta moksliniais tyrimais, tik didina vaiko atskirtį su tuo tėvu“, - sako R. Kvietkauskas.
Neseniai publikuotame tyrime apie lygiavertės tėvystės paplitimą Šiaurės Amerikoje ir Europoje, Lietuva net nebuvo įtraukta į statistiką, nes mūsų šalyje tokia praktika praktiškai netaikoma, nors statistinis tirtų šalių vidurkis yra 5,7 proc., o labiausiai pažengusioje Švedijoje – net kas penktoje šeimoje skyrybų atveju taikoma lygiavertė tėvystė.
„Neabejoju, jog prioritetą suteikus lygiavertei tėvystei, o kitas vaiko priežiūros tvarkas skiriant tik tuomet, kai po lygiai laiko tėvai su vaiku negali praleisti dėl objektyvių kliūčių (pvz., tėvai gyvena labai toli vienas nuo kito arba vienas tėvų – smurtautojas), turėtume daug sveikesnę visuomenę. Psichologinis smurtas, nuteikiant vaiką prieš vieną iš tėvų, neretai padaro net daugiau žalos nei fizinis.
Ne veltui tėvų atstūmimas pažangiausių pasaulyje specialistų įvardijamas kaip pati žiauriausia psichologinio smurto prieš vaikus forma. Todėl su juo reikėtų kovoti taip pat griežtai. Tikimės, kad informacijos apie tėvų atstūmimą sklaida prisidės prie to, kad netrukus mūsų vaikai pradės gauti tinkamą pagalbą. Juk tam nereikia brangios aparatūros – užtenka specialistams pasiskaityti įrodymais grįsto mokslo rekomenduojamas metodikas ir pradėti jas taikyti“, – viliasi R.Kvietkauskas.
Ne veltui tėvų atstūmimas pažangiausių pasaulyje specialistų įvardijamas kaip pati žiauriausia psichologinio smurto prieš vaikus forma.
Lygiavertės tėvystės asociacija glaudžiai bendradarbiauja su daugeliu nevyriausybinių organizacijų užsienyje, neseniai buvo priimta į Tėvų atstūmimo studijų grupės (Parental alienation Study Group – PASG) organizuojamą konsorciumą, suburtą koordinuotai tarptautinei veiklai šioje srityje.
