Andreas Herteux, Vokietijos ekonomikos ir socialinių tyrimų specialistas, pabrėžia, kad kalbama ne apie intelekto nykimą, o apie gilų visuomeninį pokytį, kuris keičia žmonių mąstymą, dėmesį, elgesį ir gebėjimus.
„Klausimas, ar Z karta yra kvailesnė, pernelyg supaprastina situaciją. Tiksliau būtų klausti, kokius žmones formuoja mūsų laikmetis“, – teigia Andreas Herteux.
Mokymosi rezultatai prastėja
Vokietijos mokyklų rezultatai pastaraisiais metais smarkiai suprastėjo. 2022 metų PISA tyrimas parodė prasčiausius matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų rezultatus nuo tyrimų pradžios.
Vien matematikos srityje Vokietija nuo 2018 metų prarado 25 balus. Maždaug 30 proc. paauglių matematikos srityje laikomi silpnai besimokančiais, o skaitymo srityje tokių yra 26 proc.
Panašias tendencijas rodo ir 2024 metų IQB švietimo tyrimas. Nors skirtumai tarp regionų išlieka, bendras pasiekimų lygis mažėja.
Pasak Andreas Herteux, šių pokyčių negalima paaiškinti viena priežastimi.
„Migracija, finansavimo trūkumas, mokytojų stygius ar socialinė nelygybė turi įtakos, tačiau nė vienas veiksnys vienas pats nepaaiškina situacijos“, – pažymi jis.
Problemos matomos ir darbo rinkoje
Sunkumai atsispindi ne tik mokyklose. 2025 metų Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų (DIHK) apklausa parodė, kad įmonės vis dažniau pastebi jaunų darbuotojų problemas, susijusias su atsparumu stresui, kalbos įgūdžiais ir matematikos žiniomis.
Vis dėlto tyrimai atskleidžia ir teigiamą pusę – komandinis darbas vertinamas palankiai.
Tai, pasak Andreas Herteux, rodo ne bendrą kompetencijų mažėjimą, o skirtumą tarp naujai atsirandančių gebėjimų ir tradicinių sistemų lūkesčių.
Intelektas – daugiau nei IQ
Socialinis tyrėjas pabrėžia, kad intelektas negali būti matuojamas vien testais.
„Intelektas reiškia gebėjimą mokytis, prisitaikyti, abstrakčiai mąstyti ir spręsti problemas“, – aiškina A.Herteux.
Anot jo, svarbios ne tik analitinės ar kalbinės kompetencijos, bet ir socialiniai bei emociniai gebėjimai.
Šios savybės glaudžiai susijusios su mokymosi rezultatais, psichologine savijauta ir gebėjimu integruotis į visuomenę.
Skaitmeninė aplinka keičia mąstymą
Vienu svarbiausių pokyčių veiksnių laikoma skaitmeninė aplinka.
Nuolatiniai informaciniai stimulai, greitai besikeičiantis turinys ir daugiakanalis dėmesys formuoja kitokį informacijos apdorojimo būdą.
„Formuojasi žmogus, prisitaikęs prie greitos stimulų kaitos, daugiafunkcio veikimo ir nuolatinės sąveikos“, – teigia A.Herteux.
Tyrimai rodo, kad skaitmeninė aplinka veikia kompetencijų profilį, identiteto formavimąsi ir didina orientaciją į trumpalaikį atlygį.
Pasak tyrėjo, tai nėra neigiamas vertinimas – veikiau prisitaikymas prie naujos realybės.
Individualizmas keičia normas
Kartu keičiasi ir visuomenės normos.
Skaitmeninėje erdvėje žmonės gauna nuolatinį grįžtamąjį ryšį, matomumą ir saviraiškos galimybes. Tačiau realiame gyvenime dažnai reikalingi kitokie įgūdžiai – kantrybė, hierarchijos suvokimas, gebėjimas atlaikyti frustraciją ir laikytis taisyklių.
Tai gali lemti motyvacijos problemas ir tapatybės konfliktus. Pasak A.Herteux, tokios tendencijos pastebimos ne tik tarp jaunimo.
Pandemija pagreitino procesus
COVID-19 pandemija šių pokyčių nesukūrė, tačiau juos sustiprino.
Nuotolinis mokymasis, socialinė izoliacija ir sumažėję kontaktai paveikė jaunus žmones jautriu jų raidos laikotarpiu.
Padidėjo praleidžiamų pamokų skaičius, išaugęs mokyklos nebaigiančių jaunuolių skaičius ir sunkumai kuriant ilgalaikius socialinius ryšius.
Formuojasi kitoks žmogaus modelis
A.Herteux teigia, kad šiandien vyksta ne intelekto nykimas, o žmogaus transformacija.
„Atsiranda ne mažiau protingas, o kitaip suformuotas žmogus – kitaip apdorojantis informaciją, turintis naujų stiprybių, tačiau dažniau susiduriantis su kantrybės, giluminio dėmesio ir frustracijos toleravimo iššūkiais“, – sako jis.
Atsiranda ne mažiau protingas, o kitaip suformuotas žmogus – kitaip apdorojantis informaciją, turintis naujų stiprybių, tačiau dažniau susiduriantis su kantrybės, giluminio dėmesio ir frustracijos toleravimo iššūkiais.
Anot tyrėjo, į šiuos pokyčius turi reaguoti švietimo sistema, darbo organizavimo modeliai ir visuomenės požiūris.
Tam reikalingi nauji mokymo metodai, lankstesnės darbo struktūros ir geresnis supratimas apie skaitmeninės aplinkos poveikį žmogui.
Vis dėlto, pasak A.Herteux, viena riba neturėtų būti peržengta.
„Jeigu leidžiame sistemingai valdyti mūsų dėmesį, elgesį ir poreikius, galime prarasti ne tik gebėjimą susikaupti, bet ir dalį savo laisvės“, – perspėja jis.
