Mirtis dažnai yra procesas
Numirti galima dėl daugybės priežasčių. Neretai mirštama staiga. Tačiau žmonės, kurie žino, kad artėja mirtis (dėl senatvės ar ligos), gali pastebėti tam tikrus ženklus. Šie požymiai yra tokie: sulėtėjęs kvėpavimas, sumažėjęs arba susilpnėjęs širdies ritmas, sumažėjęs kraujospūdis ir pakitusi odos spalva. Tiesa, šis procesas ir simptomų pasireiškimo eiliškumas kiekvienam žmogui gali skirtis.
Gydytojai teigia, kad prieš mirtį žmogus išblykšta, nes sumažėja jo kraujospūdis. Neretai gali atšalti arba pamėlynuoti rankų ir/ar kojų pirštai. Pulsas bus silpnas, tuomet sutriks kvėpavimas – jis taps nereguliarus. Tai ir bus ženklas, jog artėjama prie paskutinio etapo.
Kai kvėpavimas sulėtėja, tikėtina, kad mirtis jau arti
Mirštantis žmogus kvėpuoja nereguliariai: tarp įkvėpimų gali būti tarpai, per kuriuos atrodo, kad žmogus nustojo kvėpuoti kokias 15-20 sekundžių. Tai normali mirties proceso dalis.
Yra 2 mirties etapai
Pirmasis etapas, vadinamas klinikine mirtimi, įvyksta, kai žmogaus širdis nustoja plakti. Maždaug po 4-6 minučių smegenų ląstelės pradeda mirti dėl deguonies netekimo ir ištinka biologinė mirtis.
Nors kartais įmanoma atgaivinti žmones, patyrusius klinikinę mirtį, biologinės mirties atveju to padaryti neįmanoma.
Skubioji medicinos pagalba ne visada tokia veiksminga, kaip rodoma filmuose ar serialuose
Skubiosios medicinos pagalbos medikų kasdienybę vaizduojantys serialai (pvz., kultinis „Grei Anatomija“) daugelį verčia manyti, kad kardiopulmoninis gaivinimas išgelbsti daugumos žmonių gyvybes. Tačiau realybė yra kitokia, ypač lėtinėmis ligomis sergančių žmonių atveju.
Tyrimų duomenimis, po dirbtinio kvėpavimo sustojus širdžiai ne ligoninėje vidutiniškai išgyvena tik maždaug 12 proc. žmonių, o sustojus širdžiai ligoninėje – nuo 24 iki 40 proc. Nors dirbtinis kvėpavimas iš tiesų išgelbėja daug gyvybių, jis taip pat gali turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Tyrimo autoriai pabrėžė, kad svarbu aptarti galimą gaivinimo riziką ir naudą su gydytoju ir artimaisiais, ypač kai kalbama apie gyvenimo pabaigos priežiūrą.
Klausa – paskutinis išnykstantis pojūtis
Manoma, kad klausa yra paskutinis prieš mirtį prarandamas pojūtis. Žurnale „Scientific Reports“ atliktas tyrimas parodė, kad likus kelioms valandoms iki gyvenimo pabaigos hospiso pacientų klausos organų asistema reagavo panašiai kaip ir jaunų, sveikų kontrolinių asmenų klausa. Būtent dėl to sunkiai sergančius pacientus lankantys medikai artimiesiems rekomenduoja kalbėtis su mirštančiais mylimais žmonėmis iki paskutinio jų atokvėpio.
Galite nevalingai šlapintis ir tuštintis
Kai esame gyvi, mūsų smegenys nuolat siunčia signalus ir nurodo įvairioms kūno dalims, ką daryti. Mirštant šie signalai nustoja sklisti, ir mūsų raumenys dažniausiai atsipalaiduoja. Todėl neretai pasitaiko, kad iškart po mirties žmogus apsišlapina arba išsituština.
Stiprūs vaistai – tik skausmui malšinti
Medikai sako, kad kartais tenka išgirsti, jog morfinas pacientams duodamas tam, kad sukeltų mirtį. Tiesa tokia, jog dažnu atveju mirštantis pacientas jaučia didelį skausmą, kuriam numalšinti ir reikalingas morfinas. Su gyvenimu atsisveikinantiems žmonėms sumažėja kraujospūdis ir į jų organus patenka mažiau deguonies. Kūnas reaguoja kvėpavimu, beviltiškai bandydamas padidinti kvėpavimo dažnį. Gydytojai tai vadina oro badu. Šeimos nariams labai sunku stebėti tą dusulį, nes jis net ir atrodo skausmingas, todėl čia svarbiausias vaidmuo tenka morfijui. Tinkama morfino dozė sumažina oro alkio jausmą, todėl jie kvėpuoja ramiau ir patogiau.
Visas kūnas gali būti miręs, bet tam tikros jo dalys vis dar gyvos
Smegenys yra pirmas organas, kuris pradeda irti, o paskui jas pradeda irti ir kiti organai. Organizme, ypač žarnyne, esančios gyvosios bakterijos vaidina svarbų vaidmenį šiame irimo arba puvimo procese. Dėl to atsiranda labai stiprus kvapas, vadinamas mirties kvapu.
„Visas gyvenimas prabėgo prieš akis“ turi mokslinį paaiškinimą
Kai žmogus miršta filme ar seriale, gana įprasta, kad prieš jo akis prabėga prisiminimai iš įvairių jo gyvenimo laikotarpių. Pasirodo, šiame reiškinyje gali būti mokslinės tiesos. 2022 m. paskelbtame tyrime tyrėjai aprašė mirštančio vyro atvejį, kuris, atrodo, patyrė staigų atminties blyksnį likus vos kelioms sekundėms iki jo širdies sustojimo.
Gydytojai atliko 87 metų paciento, kuris atsidūrė ligoninėje po to, kai nukritęs patyrė kraujavimą į smegenis ir mirė sustojus širdžiai, smegenų skenavimą. Širdžiai sustojus, skenavimas buvo tęsiamas ir parodė, kad maždaug 30 sekundžių trukęs smegenų bangų aktyvumo protrūkis, susijęs su atmintimi ir sapnavimu. Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad šis aktyvumo protrūkis galėjo būti prisiminimai, atsikartojantys mirusio žmogaus gyvenimo. Senesniame graužikų tyrime buvo nustatytas panašus aukštas smegenų bangų lygis netrukus po to, kai nustojo plakti žiurkių širdis.
Sąmonė gali tęstis ir po mirties
Mokslininkai jau seniai bando suprasti, kas vyksta su protu po mirties. 2023 m. rugsėjį žurnale „Resuscitation“ paskelbtas pacientų, kuriems sustojo širdis, tyrimas gali pateikti kai kuriuos atsakymus. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 550 pacientų iš JAV ir Didžiosios Britanijos ligoninių, kuriems buvo daromas dirbtinis kvėpavimas sustojus širdžiai. Mažiau nei 10 proc. tiriamųjų atsigavo. Iš jų 4 iš 10 prisiminė tam tikrą sąmonės laipsnį dirbtinio kvėpavimo metu.
Kai kurie jų aprašė turėję aiškią patirtį, įskaitant atsiskyrimo nuo kūno pojūtį, įvykių stebėjimą be skausmo ir prasmingą savo santykių bei veiksmų vertinimą. Tyrėjai taip pat stebėjo smegenų skenavimo modelius, susijusius su mąstymu ir atmintimi, praėjus valandai po dirbtinio kvėpavimo procedūros.
